Psichologas: „Keliuose nėra „erelių“ ar „gaidelių“, yra idiotai“

Visiems žinoma, kad pažeidinėti kelių eismo taisyklių (KET) nedera, už tokį elgesį ne tik gresia administracinė atsakomybė, bet visa tai gali sukelti labai skaudžių padarinių.

Daugybė avarijų kyla dėl noro pasirodyti ir neapgalvoto elgesio.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugybė avarijų kyla dėl noro pasirodyti ir neapgalvoto elgesio.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

„Laisvoji banga“

Apr 10, 2015, 1:46 PM, atnaujinta Jan 7, 2018, 3:29 AM

Vis dėlto lenktynininkai, scenos žvaigždės ar tiesiog paprasti piliečiai socialiniuose tinkluose drąsiai dalijasi informacija apie viršytą greitį ar pažeistas kitas KET.

Giriasi tuščiais dalykais

Psichologas Gediminas Navaitis teigia, kad tokį elgesį galima pavadinti tik dviem žodžiais: „kaimiečio mentalitetas“.

„Aš kalbu apie XIX a. ir XX a. pradžios kaimą, kuriame šaunus būdavo tas, kuris atvažiuodavo pirmas.

Netgi buvo giriamasi „mano bričkelė greičiausiai lekia“. Techninėje visuomenėje vertinami visai kiti dalykai. Tokioje visuomenėje mašina yra galinga ir, be abejo, važiuoja greitai, todėl čia šaunu atvažiuoti saugiai.

Technika agrarinėse ar iš agrarinių į technines virstančiose visuomenėse dar nėra suvokiama kaip pavojus, todėl, kaip ir minėjau, šauniu dalyku laikomas greitis, o ne saugumas“, – kalbėjo psichologas.

Palygino su ginklu

Pasak jo, šalyse, kuriose technika naudojama daug seniau nei Lietuvoje, pavyzdžiui Šveicarijoje, žmonės giriasi saugia, o ne greita kelione.

Pašnekovo teigimu, pasiteisinimai, kad yra tinkamos sąlygos, „niekam nesukeliu pavojaus, todėl galiu važiuoti greičiau“, parodo, kad žmonių santykis su technika vis dar nėra šiuolaikinis.

G.Navaitis šiuos pasiteisinimus paragino pritaikyti kitai situacijai. „Įsivaizduokite štai tokį pasiteisinimą – „nematau žmonių pro langą, todėl galiu naudoti šaunamąjį ginklą“, – šaržavo pašnekovas.

„Šiuolaikinis žmogus turėtų suprasti, kad tai, ką jis gali sugadinti dirbdamas su technika, smarkiai skiriasi nuo to, ką sugadintų dirbdamas su kastuvu.

Galbūt visa tai pasikeis su kartų kaita. Priminsiu vieną paprastą dalyką. 1960 m. vienas iš Vilniaus rajonų, kuris buvo įvertintas už gerą projektavimą, tam tikrose vietose buvo projektuojamas taip, kad dešimčiai butų būtų viena automobilių stovėjimo vieta.

Tuomet automobilis buvo suvokiamas kaip prabangos ženklas, dabar požiūris pasikeitė ir automobilį turi kone kiekviena šeima. Technikos pavojaus suvokimas taip pat pasikeis, bet kol kas mes gyvename ne tuo laiku, kuriuo tai turėtų įvykti“ , – mintis dėstė G.Navaitis.

Užuojautos nereikia

Specialistas pastebėjo, kad nors mūsų visuomenė ir keičiasi iš agrarinės į techninę, vis dėlto mes dar per švelniai kalbame apie tuos žmones, kurie sukelia avarijas, pareikalaujančias žmonių gyvybių.

„Dažnai apie tokius žmones kalba lyg su užuojauta. Aš manau, kad jeigu idiotas dėl nesuprantamų priežasčių kelia pavojų sau ir aplinkiniams, tai jis ir yra idiotas, ir nereikia jo vadinti kelių ereliu ar gaideliu“, – sakė pašnekovas.

Pasak G.Navaičio, pasakyti, kodėl žmogus dėl palyginti mažų laimėjimų rizikuoja savo ir aplinkinių gyvybėmis, yra sunku.

„Juk visiems aišku, kad eiti per kelią degant raudonam šviesoforo signalui negerai. Ką žmogus laimės tokioje situacijoje? Galbūt 30 sekundžių, o pasekmės gali būti labai skaudžios.

Vis dėlto tokių žmonių, manančių, kad jie kažką laimės ar sutaupys, yra labai daug. Žmogus keista būtybė, bet jį galima išauklėti, ir jis gali suprasti, kad jo elgesys galėtų būti saugesnis. Kartais tą paskatina geras pavyzdys.

Vėl prisiminsiu vakarietiškas šalis, kuriose niekas neišeina į kelią degant raudonam šviesoforo signalui, o jeigu kažkas pamėgintų eiti, visi į tokį asmenį žiūrėtų, kaip į labai keistą ir kone išprotėjusį.

Matyt, kažkas panašaus atsitiks ir Lietuvoje, tik norėtųsi, kad tai įvyktų greičiau“, – sakė psichologas.

Sekite Lrytas.lt Auto naujienas „Facebook“. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.