Eismo įvykių statistika rodo, kad neatsakingo elgesio kelyje atvejų vis dar ganėtinai daug. Rugpjūčio 21 d. duomenimis, šiais Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 129 žmonės, iš jų – 32 pėstieji.
Nors dauguma vairuotojų Kelių eismo taisykle numeta į šalį vos sėkmingai išlaikę teorijos egzaminą, būtent čia aiškiausiai išdėstyti saugaus eismo pagrindai.
Viskas aprašyta KET
Tereikia atsiversti skyrių, kuriame minimos vairuotojų pareigos pėstiesiems.
Jame rašoma, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Jei kelyje kiekviena kryptimi yra viena eismo juosta, reikia praleisti į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Atkreipiame dėmesį, kad kalbama apie į perėją jau įėjusius pėsčiuosius. Vairuotojai nėra įpareigoti praleisti pėsčiųjų, kurie laukia stovėdami ant šaligatvio.
Stebėti kitus automobilius
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.
KET taip pat atsižvelgta į itin pavojingas situacijas, kuomet vairuotojai pralekia pėsčiųjų perėjas, nors mato jose stovinčias kitas transporto priemones.
Oficialiai reikalaujama, kad pamatęs prieš pėsčiųjų perėją sustojusį automobilį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo. Tai galioja ir situacijose, kai prieš pėsčiųjų perėją ta pačia kryptimis važiuojanti transporto priemonė sulėtina greitį.
Sumažėtų neprognozuojamo elgesio
Vairuotojai taip pat turėtų žinoti, kad jiems draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, jeigu už jos yra grūstis, dėl kurios reikėtų sustoti ir dėl to jų automobilis trukdytų pėstiesiems.
Neprognozuojamu elgesiu vairuotojų dažnai kaltinami pėstieji sulauktų gerokai mažiau priekaištų, jei laikytųsi keleto svarbiausių taisyklių.
Visų pirma, per kelią eitų tik pėsčiųjų perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Taip pat nekirstų gatvės tik „maždaug ten kur yra perėja“, pėstieji neturi peržengti jos ribų.
Jei matomumo zonoje nėra perėjos ar sankryžos nėra, pėstiesiems leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.
Saugumas tamsiu paros metu
Savo saugumu besirūpinantys pėstieji tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui eidami į kitą važiuojamosios dalies pusę turėtų neštis šviečiantį žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Visuomet galima tiesiog prie drabužių prisisegti atšvaitą, tačiau tokioje vietoje, kad vairuotojams jis būtų matomas.
Pėstieji taip pat turėtų atkreipti dėmesį į KET punktą, pagal kurį įžengti į važiuojamąją dalį leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių, jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Na, ir paskutinis patarimas, kurį labai dažnai pateikia saugaus eismo specialistai – tai eismo dalyvių tarpusavio bendravimas. Dažniausiai jis nėra žodinis, todėl labai svarbus tampa akių kontaktas ir apie geranoriškus ketinimus pranešantys rankų gestai.
