„Rudenį išaugusį eismo nelaimių skaičių lemia ir tai, kad keliuose yra daugiau pėsčiųjų. Vasarą gatvės būna tuštesnės, o šiuo metų laiku jos pilnos žmonių.
Rugsėjo ir spalio mėnesiais turime visą puokštę problemų – žmonių gatvėse daug, jie po atostogų išsiblaškę, atsipalaidavę, be to, blogėja ir meteorologinės sąlygos, prastėja matomumas, anksčiau temsta“, – kalbėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis direktoriaus pareigas Egidijus Skrodenis.
Vairuotojai saugesni
Itin skaudžių įvykių nutinka net ir tose vietose, kurios turėtų užtikrinti eismo saugumą. Apie nelaimes, įvykstančias ties pėsčiųjų perėjomis, pašnekovas kalbėjo: „Ties pėsčiųjų perėjomis įvyksta dvejopų eismo nelaimių – kai kaltas pats pėsčiasis arba kai kaltas vairuotojas.
Vis dėlto pėsčiųjų perėjos įrengiamos miestuose, tad ir pirmenybė turėtų būti teikiama būtent pėstiesiems. Nors nuolat kartojama, kad dėl skaudžių eismo įvykių kalti patys pėstieji, bet juk pirmiausia reikėtų įvertinti tai, kad automobilio vairuotojas yra labiau apsaugotas nei pėsčiasis.“
Anot jo, miestuose turėtų būti atkreipiama daugiau dėmesio į judančius pėsčiomis ar dviračiais.
„Pasaulio sveikatos organizacija jau seniai sunerimusi, kad europiečiai turi sveikatos problemų dėl per mažo judėjimo, bet galbūt suteikiant prioritetą judantiems pėsčiomis ar dviračiais, saugiau juos praleidžiant per pėsčiųjų perėjas kaip tik paskatintų žmones dažniau rinktis kitokius kelionės būdus – ne automobiliu“, – svarstė pašnekovas.
E.Skrodenis pabrėžė, kad dažnai pėstieji yra itin pažeidžiamų visuomenės grupių atstovai – vaikai, senyvo amžiaus piliečiai.
Egzistuoja pavojingų perėjų
Ne tik vairuotojų pareiga saugoti pėsčiuosius, savo saugumu gatvėse, anot pašnekovo, jie turėtų rūpintis ir patys – nepulti į gatvę neapsižvalgę, neįsitikinę saugumu.
Pašnekovas užsiminė ir dar apie vieną aktualią problemą – pačių pėsčiųjų perėjų infrastruktūrą: „Yra tokių pėsčiųjų perėjų, kurios išsidėsčiusios per keturias eismo juostas, tad ne tik pėstiesiems, bet ir vairuotojams kažin ar pavyksta jose jaustis saugiai.
Yra ir tokių gatvių, kuriose leistinas automobilių greitis siekia 80 km per valandą ir įrengta pėsčiųjų perėja. Tokiais atvejais į saugumą turėtų būti atkreipiama itin daug dėmesio ir savivaldybės, kurios atsakingos už pėsčiųjų perėjas, turėtų jį garantuoti tiek pėstiesiems, tiek vairuotojams.“
Specialisto teigimu, esama daug įvairių nuomonių, kaip būtų galima gerinti pėsčiųjų eismo situaciją. Viena jų – siūlymas panaikinti pėsčiųjų perėjas ir įrengti pėsčiųjų perėjimus.
„Tokiose vietose, kur yra tranzitinis eismas, veikiausiai tai pasiteisintų, bet kai kalbame apie tankiai apgyvendintas vietoves, mokyklas ir darželius, tai neabejotinai prioritetas turi būti skiriamas pėstiesiems ir įrengtos saugios pėsčiųjų perėjos“, – kalbėjo E. Skrodenis.
Stebina vairuotojų skubėjimas
Vairuotojai dažnai negaili kritikos pėstiesiems, kad šie stabdo eismą ir elgiasi nesaugiai. „Tokie argumentai girdimi tuomet, kai žmonės kalba iš vairuotojų pozicijos, bet kai jie prabyla kaip tėvai, broliai ar seserys, nuomonė pasikeičia ir sėdintys prie vairo kaltinami neatsargumu, skubėjimu“, – kalbėjo specialistas.
Pašnekovas pabrėžė, kad vairuotojai turėtų nepamiršti, kaip jaučiasi pėstieji, o šie – prisiminti, kaip jaučiasi vairuotojai: „Juk vos pamatęs staiga į gatvę išbėgusį pėsčiąjį vairuotojas negali iš karto sustoti, nes automobilis turi tam tikrą stabdymo kelią ir pan.
Keista matyti, kai prie mokyklų, kur pirmoji eismo juosta skirta autobusams, automobiliai naudojasi šia juosta ir kartais net nelaukia, kol pereis gatvę vaikai.
Antrosios juostos vairuotojai praleidžia pėsčiuosius, o pirmąja vairuotojai lekia nesustodami. Sunku suvokti, kas vyksta šių vairuotojų galvose... Akivaizdu, kad jei prie pėsčiųjų perėjos stovi automobilis, tai juk jis ne šiaip sau sustojo“, – kalbėjo pašnekovas.
Pėstieji erzina vairuotojus
Kartais pėstieji į perėjas žengia aklai – ant galvos užsitraukę gobtuvą, kuris trukdo gerai apsidairyti, ar garsiai klausydamiesi muzikos per ausines – ir taip visą atsakomybę dėl situacijos saugumo tarsi perleidžia vairuotojui.
„Visi esame žmonės, darome klaidų, kartais būname apie ką nors susimąstę ir neatidūs tam, kas vyksta aplinkui. Kažin ar kada nors pasieksime, kad žmonės visuomet elgtųsi tik taip, kaip reikia. Būna, kad pėstieji į važiuojamąją dalį žengia išsiblaškę, pavargę, bet pasitaiko ir tokių atvejų, kai vairuotojus jie erzina tyčia, pabrėždami, kad pėsčiųjų perėja yra jų prioritetas“, – kalbėjo E. Skrodenis.
Pašnekovas pripažino, kad kartais drąsus pėsčiųjų žengimas į perėją yra neišvengiama praktika, mat jei stovės ir lauks, kol vairuotojai geranoriškai sustos, vargu ar kai kuriais atvejais to sulauks iš viso.
Statistika vis dar liūdina
Ar pėsčiųjų eismo kultūra Lietuvoje gerėja? „Didelių pokyčių šioje srityje nepastebime, juo labiau kad eismo įvykių, kai nukenčia per pėsčiųjų perėjas einantys žmonės, vis dar daug. Didelę žuvusiųjų keliuose dalį sudaro būtent pėstieji“, – liūdnus faktus vardijo pašnekovas.
E. Skrodenis pasidalijo asmenine vairavimo patirtimi: „Kartais, kai sustoju praleisti pėsčiųjų, akivaizdu, kad žmonės nustemba. Tai rodo, kad dar neturime tokio įpročio, bet juk kai praleistas pėsčiasis nusišypso ir pamojuoja, nuotaika tikrai pagerėja.“
Specialisto teigimu, vairuotojai nuolat priversti atnaujinti savo Kelių eismo taisyklių žinias, o štai pėstieji dažnai šių taisyklių nebūna nė karto perskaitę.
„Jei žmogus nevairuoja ir neplanuoja to daryti, yra itin jauno ar jau vyresnio amžiaus, dažnai manoma, kad ir domėtis Kelių eismo taisyklėmis jam nėra jokio reikalo. Tokie žmonės kelyje elgiasi kaip įpratę ar kaip įsivaizduoja, kad reikėtų, tam tikrus dalykus numano iš bendro išprusimo“, – kalbėjo E. Skrodenis.
Atšvaitas būtinas kaip kelnės
E. Skrodenis atkreipė dėmesį, kad lietuviai nesegi tiek vadinamųjų atšvaitų, kiek jų reikėtų tamsiuoju paros metu.
„Žinoma, jei lyginsime šviesą atspindinčių elementų nešiojimą prieš keletą metų ir dabar, matyti tikrai didelė pažanga, bet kol kas žmonės nesegi tiek atšvaitų, kiek iš tiesų reikėtų“, – teigė jis.
Atšvaitas, anot pašnekovo, – ne grožio elementas ir toks pat svarbus kaip batai ar kelnės. „Juk be kelnių niekas nevaikšto, tad ir be atšvaito nederėtų“, – pokalbio pabaigoje šmaikštavo pašnekovas.
Rudenį subjurus orams eismo nelaimių daugėja, didelę žuvusiųjų keliuose dalį sudaro būtent pėstieji. Nelaimių priežastis – pėsčiųjų neatidumas ir vairuotojų skubėjimas.
Nelaimių keliuose nemažėja
– 2015 m. I pusmetį šalyje užfiksuoti 183 užvažiavimo ant pėsčiojo pėsčiųjų perėjoje atvejai, kai nukentėjo žmonės. – Per šiuos eismo įvykius žuvo 6 ir buvo sužeisti 186 žmonės. – Nuo metų pradžios iki rugsėjo 15 d. užfiksuoti 245 užvažiavimo ant pėsčiojo pėsčių-jų perėjoje atvejai, kai nukentėjo žmonės. – Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, nuo metų pradžios ties pėsčių- jų perėjomis įvykusiose nelaimėse žuvo 7 ir 249 buvo sužeisti.
