Vis dar yra manančių, kad pranešdami policijai apie grėsmę keliančius eismo dalyvius jie nedaro gero darbo, o priešingai – tampa skundikais.
Pokario laikų palikimas
Psichiatras-psichoterapeutas Raimundas Alekna sako, kad šio keisto kaltės jausmo ištakos giliai įsirėžusios lietuvių istorijoje. „Tai galbūt šiek tiek susiję su pokariu, kai lietuviai buvo pasiskirstę į dvi grupes: vieni kolaboravo, o kiti kovėsi už Lietuvos nepriklausomybę“, – pastebėjo jis.
„Tie, kurie bandė prisitaikyti prie okupantų, vėliau išgyveno tam tikrą kaltės jausmą. Juos smerkė dalis visuomenės, o ir patys suprato, kad tokia išdavystė nebuvo labai geras poelgis“, – kalbėjo pašnekovas.
Kita tokio nusiteikimo priežastis, anot R.Aleknos, yra susitapatinimas su pažeidėju.
„Jeigu taip imtų ir praneštų apie pažeidimą, pajustų, kad ir jam pačiam taip gali nutikti. Juk ne šventieji ant šios žemės vaikšto“, – sakė psichoterapeutas.
Esmines permainas, anot pašnekovo, atneš tik esminiai pasikeitimai mūsų sąmonėje. O kol tai įvyks pasikeis dvi kartos.
R.Alekna pažymėjo, kad turės praeiti nemažai laiko, kol lietuviai įpras apie pažeidimus pranešti vedami gerų ketinimų, o ne keršto.
Jis prisiminė istoriją, apie kurią plačiai buvo kalbama Norvegijoje. Ryte į policijos komisariatą paskambinęs vyras prisipažino, kad išvakarėse vairavo būdamas neblaivus.
Skambinti trumpuoju telefonu
Matant daromą grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą visuomet galima skambinti trumpuoju telefonu 112. Operatoriai užfiksuos jūsų parodymus ir sujungs su artimiausios kelių policijos tarnybos budinčiu pareigūnu.
Bendrojo pagalbos centro viršininko pavaduotojas Tadas Maroščikas portalui lrytas.lt sakė, kad tais atvejais, kai vairuotojai praneša apie stebimą pavojingą elgesį kelyje, jie turėtų pasistengti kaip įmanoma ilgiau palaikyti ryšį.
„Sujungiame su policijos budėtoju, tačiau kelyje situacija ir vieta keičiasi, todėl pareigūnui būtų lengviau orientuoti patrulius. Jei turi galimybę, būtų gerai, kad skambinantis žmogus ne tik praneštų apie pastebėtą pavojingą vairuotoja, bet ir kurį laiką važiuotų paskui jį“, – kalbėjo pašnekovas.
Visgi jis akcentavo, kad tai daryti reikia saugiai, jokiu būdu neverta pradėti vaikytis pažeidėją. Policijai vertėtų pranešti jo automobilio markę, modelį ir spalvą, o jei įžiūrėjote – valstybinį numerį.
Dažniausiai į pagalbos centrą žmonės skambina pranešti apie pavojingai kelyje manevruojančius vairuotojus, asmenis, kuriuos pastebėjo vartojusius alkoholį, o vėliau sėdusius prie vairo. Taip pat apie pastebėtus dideliu greičiu važiavusius automobilius.
Maži pažeidimai virsta dideliais
T.Maroščikas pasakojo, kad pagalbos centras sulaukia skambučių ir apie draudžiamose vietose pastatytus automobilius. Tokiu atveju užtenka paskambinus nurodyti adresą arba gatvės atkarpą su orientyrais.
Kartais bendrojo pagalbos centro operatoriai tampa ir buitinių nesutarimų liudininkais, kuomet miestiečiai kovodami dėl stovėjimo vietų kieme praneša apie kaimynų netinkamai pastatytus automobilius. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas sako, kad pranešti verta apie visus pažeidimus. Už menkus nusižengimus pareigūnai galbūt apsiribos įspėjimu, tačiau prevencinės priemonės – ne mažiau svarbios.
Pašnekovas pažymėjo, kad nuo menkiausi pažeidimai turi tendenciją vystytis į vis sunkesnius, o nuorūką kur pakliuvo šiandien numetęs žmogus, rytoj gali neberodyti posūkių, o galiausiai sėsti neblaivus prie vairo.
„Kuomet žmonės praneša apie kitų eismo dalyvių teisių ar interesų pažeidimas, o mes greitai sureaguojame, efektas yra didžiulis. Kartu kyla ir pasitikėjimas policija“, – kalbėjo D.Šalomskas.
Turi greitai reaguoti
Anot jo, taip pat labai svarbu yra policijos pareigūnams operatyviai reaguoti į gautus pranešimus. Skiriama už pažeidimą nuobauda nėra itin reikšmingas faktorius.
D.Šalomskas sakė, kad pastaruoju metu itin padaugėjo pranešimų apie chuliganišką vairavimą. Policija prašo apie tokius atvejus informuoti budinčius pareigūnus, o jei pažeidėjas buvo įamžintas vaizdo registratoriumi – siųsti vaizdo įrašą.
Taip pat laukiama pranešimų kitus didžiausią pavojų eismo saugumui keliančius pažeidimus – nepagrįstą greičio viršijimą, važiavimas degant raudonam šviesoforo signalui, kelio ženklų nepaisymą ir potencialiai neblaivius vairuotojus. „Žmonės tapo gerokai drąsesni. Jau nebegalvoja, kad daro kažką blogo. Iš savo pusės mes taip pat skatiname pranešti apie pažeidėjus, kartojame, kad tai yra teigiamas dalykas. Visi stengiamės, kad keliuose būtų saugiau“, – kalbėjo D.Šalomskas.
