O kalbėti reikia, nes 2015 m. sausio–lapkričio mėnesiais Lietuvoje per eismo įvykius žuvo 64 pėstieji, iš jų 46 – tamsiuoju paros metu.
Šiurpinanti yra paskutinio rudens mėnesio statistika. Vien lapkritį žuvo 19 pėsčiųjų, tarp jų 16 – tamsiuoju paros metu. Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovai liūdnai pažymi, kad dauguma nukentėjusiųjų – senjorai.
Skelbti apie keliuose ir gatvėse tykančius pavojus tiesiai iš sakyklų Lietuvos bažnyčiose tapo įprasta. Tačiau dvasininkams, kurie imasi tokios švietėjiškos veiklos, tenka būti išradingiems.
Jiezno Šv.Arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo parapijos klebonas Rolandas Bičkauskas pažymėjo, kad keliautojo ar eismo dalyvio elgesys kelyje pirmiausia yra jo vidinės kultūros išraiška.
Jei žmogus jos stokoja, bet kokie bandymai bausti ar priversti jį elgtis, kaip dera, veiks trumpai. Matydamas policijos pareigūnus asmuo pasitemps, bet už kelių žingsnių vėl darys, ką nori.
„Žmogus turi būti motyvuotas elgtis teisingai. Vėliau tai atsispindi visur – jis kultūringai sėdės kavinėje“, – kalbėjo dvasininkas.
Auklėja griežtai, bet nepiktai
Paprotinti tikinčiuosius jis bando kalbėdamas apie tai, kad Dievas mus moko mylėti vieniems kitus, taip pat gerbti ir padėti.
Netikinčius bando paraginti kitais nepiktais priežodžiais „kaip pasiklosi – taip išsimiegosi“, „ką padarysi kitam, to ir pats sulauksi“ ir pan.
Bažnyčioje kunigas nevengia priminimų. Kai paklausia, kas turi atšvaitus, sulaukia rankų miško, bet užklausus, kas iš žmonių juos turi su savimi, didelė dalis jų rankas nuleidžia.
„Tuomet klausiu: „Tai kodėl neturite su savimi atšvaitų? Ar nemylite savo vaikų ir anūkų, jeigu nenorite laimingai grįžti į namus? Kad kitą kartą turėtumėte!“ – parapijiečius auklėja klebonas, tačiau tai daro nepiktai, pajuokaudamas.
Žiūrėk, kitą kartą jau daugiau žmonių į bažnyčią ateina pasidabinę atšvaitais.
Į artimojo meilę klebonas apeliuoja dvejopai. Bažnyčioje susirinkusiems pensinio amžiaus žmonėms primena, kad jiems derėtų patikrinti, ar atšvaitus nešioja anūkai. Tuo metu vaikus ragina, kad jie pasirūpintų tėvais.
„Taip žmones galima pasiekti per artimuosius, juk jie linkę labiau įsiklausyti į norus tų, kuriuos myli“, – konstatavo pašnekovas.
Surengė konkursą gimnazijoje
Tačiau R.Bičkauskas pastebėjo, kad tokiu būdu kunigai gali pasiekti tik nedidelę visuomenės dalį – net ir sekmadieniais į bažnyčią ateina ne daugiau kaip 9 proc. šalies gyventojų.
Bandydamas pasiekti jaunimą jis lankosi Jiezno gimnazijoje. Rengia akciją, kurios metu kiekvieną dieną bus tikrinama, kiek vaikų turi atšvaitus. Geriausiai savo saugumu pasirūpinusi klasė prieš Kalėdas gaus iš klebono dovaną.
Vaikai tokį sumanymą sutiko entuziastingai. R.Bičkauskas pasakojo, kad jam dažnai tenka lankytis gimnazijoje, todėl ten jis nėra niekam nepažįstamas žmogus, užsimanęs kontroliuoti moksleivius.
Mokslo metų pradžioje jis įprastai dalija vaikams atšvaitus, bet pastarojo apsilankymo metu nusprendė patikrinti, ar jie juos nešioja. Taip pat norėjo ir paskatinti moksleivius tinkamai nešioti atšvaitus.
„Apklausęs moksleivius pamačiau, kad atšvaitus nešioja gal trečdalis, tačiau kokie 98 procentai juos turi namuose“, – pasakojo klebonas.
Taip ir kilo idėja sudominti vaikus pasiūlant prizą. O kas tai bus, moksleiviams neatskleidė. Kol kas pašnekovas nėra tikras, ar sumanymas pasiteisins.
Pateikia ir statistiką
Lankydamasis gimnazijoje atšvaitus jis įteikė kiekvienam mokytojui ir priminė, kad jie turi rodyti pavyzdį savo auklėtiniams. Tegul moksleiviai mato, kad juos turi.
„Aš pats buvau atėjęs su sutana, užsidėjau ant rankos atšvaitą – parodžiau ir paaiškinau, kaip juos reikia dėvėti“, – kalbėjo pašnekovas.
Savo automobilyje R.Bičkauskas taip pat visuomet vežiojasi keletą atšvaitų ir ryškiaspalvių liemenių. Pamatęs nesaugų pėsčiąjį arba dviratininką sustoja, ir pastarasis ne tik gauna šviesą atspindintį elementą, bet ir išklauso švelnų moralą.
„Aš jiems sakau: „Nejaugi jūs nemylite savęs ar savo artimųjų? Aš jus tamsoje vos pastebėjau. Štai imkite ir nešiokite“, – dažną tokio susitikimo scenarijų atpasakojo dvasininkas.
Bažnyčioje susirinkusiems parapijiečiams jis primena, kad dėvėti atšvaitus yra svarbu.
Jis taip pat nevengia pateikti ir liūdnos statistikos – vis akcentuoja, kad daugiausia pėsčiųjų žūsta tamsiuoju paros metu.
„Nesakau, kad visi dabar tuos atšvaitus nešioja ir viskas yra gerai, bet taip pamažu bandau ugdyti atsakomybę“, – kalbėjo pašnekovas.
Niekas nėra apsaugotas
R.Bičkauskas atkreipė dėmesį, kad problema šiuo metu yra ne atšvaitų trūkumas, o žmonių nenoras juos nešioti. Todėl dažnai stengiasi priminti, kodėl tai būtinas atributas ir kad jis neturėtų gulėti stalčiuje.
„Kartais žmogus supranta, koks pavojus jam kyla, tačiau linkęs manyti, kad jam viskas bus gerai. Tuomet ir bandai jam priminti, kad gali nutikti bet kas, kad nė vienas nėra apsaugotas“, – sakė kunigas.
Kartais tokie priminimai padeda ir žmogus pagaliau išsitraukia atšvaitą.
Prisidėdamas prie eismo dalyvių švietimo R.Bičkauskas vis dėlto puikiai supranta, kad vienam išgelbėti visų parapijiečių jam nepavyks. Bet pastebi, kad kartu su kelių policija ir kitomis valstybės institucijomis įgyvendinami Lietuvos automobilių kelių direkcijos projektai duoda naudos.
„Aš neišgelbėsiu viso pasaulio, tačiau jei mano dėka bent vienas žmogus išvengs pavojaus, tai jau bus laimėjimas“, – apibendrino klebonas.
