Tačiau net ir skubant, kelyje derėtų išlikti mandagiam – užleisdami kitą vairuotoją į savo važiavimo juostą reikšmingai paskatinsite kitus vairuoti draugiškiau.
„Mandagus elgesys kelyje yra užkrečiamas – 8 iš 10 vairuotojų, kuriuos kelyje praleido kiti vairuotojai, yra paskatinami ir labiau linkę patys užleisti kitus. Tai reiškia, kad pozityvaus elgesio kelyje bangą gali sukelti atskiri mandagūs kiekvieno vairuotojo gestai.
Tai itin aktualu šiuo prieššventiniu laikotarpiu, kai skubame užbaigti paskutinius metų darbus, nekantraudami lūkuriuojame didesnėse nei įprasta spūstyse, bandydami nusigauti iki prekybos centrų nupirkti paskutinės minutės dovanų“, – sakė „Lietuvos draudimo“ valdybos narys Raimondas Geleževičius.
Draudimo bendrovės inicijuotoje apklausoje vairuotojų buvo klausiama, kaip jie reaguoja į situacijas, kai kiti eismo dalyviai jiems užleidžia vietą ar praleidžia juos į priekį.
Daugiau nei 80 proc. respondentų nurodė, kad tokios situacijos ir juos paskatina pasielgti lygiai taip pat. Dar 7 proc. vairuotojų teigė, kad paskata vairuoti draugiškiau išlieka bent trumpą laiką. Ir kiek mažiau nei 10 proc. respondentų nurodė, kad toks kitų eismo dalyvių elgesys jokios įtakos jų vairavimui neturi.
Psichologės ir „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantės Eglės Masalskienės teigimu, šios apklausos rezultatai suteikia viltį, kad situacija šalies keliuose turi daug galimybių pasikeisti į gerąją pusę.
Pasak ekspertės, didžioji dalis lietuvių yra bendruomeniški ir siekia lygiuotis į gerus pavyzdžius, tiesa, norinčiųjų prisiimti tą gerąją lyderystę dar nėra tiek, kiek reikėtų, kad paslaugus ir atsargus elgesys kelyje taptų visuotine norma.
Nemandagiai vairuojantys ar kelių eismo taisykles pažeidžiantys eismo dalyviai tokį savo elgesį dažnai bando pateisinti sakydami, kad taip įprasta elgtis juos supančioje aplinkoje.
„Savo agresyvų važiavimą pateisinu sakydamas, kad visi šioje šalyje ar šiame mieste taip važiuoja, nes kitaip tiesiog neįmanoma. Pavyzdžiui, jei judrioje miesto gatvėje važiuosiu neviršydamas leistino greičio, tai trukdysiu eismo srautui ir sulauksiu pašaipių žvilgsnių iš kitų eismo dalyvių“, – sako E. Masalskienė.
Kitas svarbus aspektas – papildomos paskatos pavyzdingą elgesį demonstruojantiems eismo dalyviams. Šalies keliuose, ypač didesniuosiuose miestuose, jau keletą metų galima stebėti besiformuojančią tradiciją už paslaugų kito vairuotojo poelgį atsidėkoti tam tikru mandagumo gestu – galvos linktelėjimu ar avarinių šviesų mirktelėjimu.
Pasak specialistės, toks išreikštos padėkos gestas skatina teigiamas emocijas ir visiems eismo dalyviams demonstruoja, kad už gerą elgesį taip pat gali būti atlyginta.
