Pasaulyje kelių eismo įvykiuose kasmet žūsta apie 1,3 mln. žmonių ir apie 20–50 mln. patiria nemirtinus, tačiau sunkius sužalojimus.
2014 m. Lietuvos keliuose žuvo 265 eismo dalyviai ir 3889 žmonės buvo sužeisti.
Palyginti su 2013 m., eismo įvykių ir sužeistųjų skaičius Lietuvos keliuose sumažėjo atitinkamai 1,95 proc. ir 2,94 proc., tačiau, nepaisant visų pastangų, 2014 m. 3,52 proc. padidėjo žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius.
2011–2020 metai buvo paskelbti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Saugaus eismo dekada. Jos tikslas yra stabilizuoti ir sumažinti mirčių keliuose skaičių iki 2020 m. Parengtame visuotiniame veiksmų plane buvo apibrėžtos būtinos priemonės, kurių reikia imtis, norint užtikrinti saugumą keliuose.
Mirčių skaičius stabilizavosi
PSO tenka tvarkos sergėtojo vaidmuo, nes organizacija ne tik stebi dekados veiksmų plano vykdymą, bet ir rengia kelių eismo saugos ataskaitas. 2015 m. spalio mėn. pristatyta trečioji ataskaita, kurioje apibendrinti trijų pirmųjų dekados metų duomenys.
Išanalizavus informaciją iš 180 šalių nustatyta, kad mirčių keliuose skaičius nuo 2007 m. stabilizavosi ir siekia apie 1,25 mln. atvejų per metus. Įvertinus 4 proc. populiacijos prieaugį ir 16 proc. transporto priemonių skaičiaus padidėjimą daroma išvada, kad prevencinė veikla visgi išsaugojo tūkstančius gyvybių.
Baugina faktas, kad apie 90 proc. visų mirčių keliuose įvyksta žemo ir vidutinio ekonominio lygio valstybėse (daugiausia Afrikoje), nors jose eksploatuojama tik pusė visų pasaulio transporto priemonių.
Beveik 50 proc. mirčių pasaulyje įvyksta tarp mažiausiai apsaugotų eismo dalyvių – motociklininkų (23 proc.), pėsčiųjų (22 proc.) ir dviratininkų (4 proc.). O Europos regione pusę žuvusiųjų sudarė automobilių vairuotojai ir keleiviai, 26 proc. – pėstieji.
Ataskaitoje nurodoma, kad viena geriausių eismo įvykių, sužalojimų ir mirčių prevencijos priemonių yra kelių eismo saugos įstatymai, kurie reglamentuoja penkis svarbiausius rizikos faktorius: saugos diržų naudojimą, vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, greičio ribojimą, motociklininkų šalmų dėvėjimą ir vaikų apsaugos įrenginius.
Per paskutinius trejus metus 17 pasaulio valstybių į savo teisės aktus įtraukė bent vieną gerosios praktikos pavyzdį, susijusį su šiais rizikos faktoriais. Tačiau, norint pasiekti geriausių rezultatų, būtina vykdyti griežtą ir nepertraukiamą teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę bei ugdyti visuomenės sąmoningumą.
Greičio kontrolė
Vidutinis pasaulio kelių eismo greitis nuolat didėja, o kartu didėja ir avarijų tikimybė bei pasekmių mastas. Suaugęs pėsčiasis, partrenktas automobilio, važiuojančio mažesniu nei 50 km/val. greičiu, turi apie 20 proc. tikimybę žūti, o partrenktas automobilio, važiuojančio 80 km/val. greičiu – jau beveik 60 proc.
Pagal PSO rekomendacijos, miestuose greitis turi būti ribojamas iki 50 km/val. ar mažiau, o vietos valdžios institucijos privalo turėti teisėkūros galią mažinti greitį atsižvelgdamos į vietos aplinkybes, pvz., sumažinti leidžiamą greitį šalia mokyklų ar kitų vietų, kur renkasi daug pažeidžiamų eismo dalyvių.
Tokie įstatymai galioja 47 pasaulio valstybėse. Lietuvos miestuose greitis yra ribojamas iki 50 km/val., tačiau savivaldybės neturi teisės modifikuoti greičio apribojimų atsižvelgdamos vietos aplinkybes.
Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio
Skelbiama, kad įstatymai, draudžiantys sėsti už vairo patyrusiems vairuotojams, kurių kraujyje yra daugiau kaip 0,05 g/dl alkoholio, ir vairuotojams, neturintiems 2 m. stažo, kurių kraujyje yra 0,02 g/dl ar daugiau alkoholio, sumažina avarijų, o tuo pačiu traumų ir mirčių keliuose tikimybę.
Tokie įstatymai galioja tik 34 pasaulio valstybėse, iš kurių 21 – Europos regione. Lietuvoje patyrusių vairuotojų kraujyje negali būti daugiau kaip 0,04 g/dl alkoholio, o pradedančiųjų vairuotojų kraujyje alkoholio iš viso negali būti.
Šalmų naudojimas
PSO primena, kad teisingas kokybiško motociklininko šalmo naudojimas gali sumažinti mirties riziką 40 proc., o sunkaus galvos sužalojimo riziką – 70 proc.
Šalmų naudojimo taisyklės turi galioti visiems dviračių motorizuotų transporto priemonių vairuotojams ir keleiviams, bet tokie įstatymai galioja tik 44 valstybėse, o griežčiausi reikalavimai taikomi turtingiausiose Europos valstybėse.
Lietuvoje pagal įstatymą šalmus privalo dėvėti motociklų vairuotojai ir keleiviai, taip pat nepilnamečiai dviratininkai. Šalmų standartai nėra reglamentuojami.
Saugos diržų naudojimas
Į šį aspektą dėmesį turėtų atkreipti ne tik vairuotojai, bet ir keleiviai.
Saugos diržų naudojimas sumažina mirties riziką 45–50 proc. asmenims, sėdintiems priekinėse sėdynėse, ir 25 proc. – sėdintiems galinėse sėdynėse.
Būtinybė segtis saugos diržus sulaukė labiausiai iš visų saugaus eismo reikalavimų pripažįstama tarptautiniu mastu. Įstatymai, įpareigojantys visus keleivius užsisegti saugos diržus, galioja 105 valstybėse ir apima 67 proc. populiacijos.
Saugus vaikų vežimas
Tėvams primenama, kad vaikai ir kūdikiai transporto priemonėse turi būti vežami automobilinėse vaikų kėdutėse, naudojant saugos diržus, atsižvelgiant į amžių, ūgį ir svorį, o vyresni vaikai priekinėje sėdynėje vežami atsižvelgiant į amžių ar ūgį. Tokie įstatymai galioja tik 53 valstybėse, apimančiose 17 proc. populiacijos.
PSO atstovai pastebi, kad nors vaikų kėdučių įteisinimas yra labai svarbus, jis yra sunkiai įgyvendinamas net turtingose valstybėse dėl šių įrenginių kainos. Lietuvoje vaikus iki 135 cm ūgio būtina vežti specialiai pritaikytose kėdutėse.
Nors egzistuoja stipri mokslinė bazė su efektyviomis, įrodymais pagrįstomis priemonėmis, tačiau ataskaita rodo, kad traumų ir mirčių keliuose mažinimui yra skiriamas nepakankamas dėmesys.
Įtraukta daug institucijų
Lietuvoje PSO Saugaus eismo dekados kontaktinio asmens funkcijas vykdo Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC).
Gegužės 4–10 d. SMLPC paminėjo trečiąją Jungtinių Tautų Saugaus eismo savaitę, kurios šūkis buvo „Saugokime vaikų gyvybes!“, suorganizavo seminarą, skirtą savivaldybių administracijų, švietimo įstaigų atstovams, visuomenės sveikatos biurų ir kitų institucijų specialistams „Vaikų sauga keliuose.
Gerosios patirties sklaida“, paskelbė mokyklinio amžiaus vaikams skirtą nuotraukų konkursą „Saugokime vaikų gyvybes“, nuolat švietė visuomenę kelių eismo saugos temomis, taip pat organizavo parašų rinkimo kampaniją Vaikų deklaracijai dėl saugos keliuose palaikyti, kurią pasirašė beveik 34000 Lietuvos žmonių.
Viena iš dekados veiksmų plane numatytų veiklos krypčių yra tarpsektorinis bendradarbiavimas, todėl SMLPC bendradarbiavo ir vykdė įvairias traumų bei mirčių keliuose mažinimo prevencines akcijas kartu su Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, Vidaus reikalų bei Švietimo ir mokslo ministerijomis bei kitomis institucijomis.
Savo indėlį įnešė Lietuvos kelių policijos tarnyba, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru ir savivaldybių visuomenės sveikatos biurais.
