Bendras prevencinių priemonių kompleksas šiais metais leido pasiekti nedidelę pažangą. Iki gruodžio 22 d. šalies keliuose užfiksuoti 3136 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 232 žmonės.
Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, įvyko 25 avarijomis mažiau, o žuvusiųjų skaičius sumažėjo 27.
Blogai šioje statistikos kategorijoje šiais metais atrodo tik sužeistųjų skaičius, kuris išaugo dviem procentais.
Ir toliau aktualios šalyje išlieka dvi problemos, kurios lemia pačius skaudžiausius eismo įvykius. Tai greičio viršijimas ir vairavimas išgėrus.
1. Nulio promilių įstatymas
Viena iš priemonių kovoje su pastarąja problema tapo nulio promilių įstatymas.
Gruodžio mėnesį daug diskusijų sukėlęs Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymas, kad 0 promilių norma būtų taikoma visiems vairuotojams, į antrąjį planą nustūmė faktą, kad pavienėms vairuotojų grupėms ji galioja jau nuo 2015 m. pradžios.
Didžiausia iš jų yra jauni, iki dvejų metų stažą turintys vairuotojai, tačiau jis palietė ir kitus eismo dalyvius. Tik visiškai blaivūs prie vairo gali sėsti ir motociklininkai, keleivinio transporto, dalies krovinių vežėjai.
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas doc. dr. Aurelijus Veryga pažymėjo, kad nulio promilių įstatymas orientuotas į socialius ir tvarkingus žmones, kurie neišvengiamai daro klaidų.
Medikas taip pat akcentavo, kad būtina sklaidyti mitus, esą leistiną normą galima viršyti išgėrus kefyro ar pavartojus panašių produktų.
Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad net menkiausias promilių skaičius kraujyje 45 proc. padidina tikimybę pakliūti į eismo įvykį, kuriame nukentės žmonių.
„Nulis promilių yra netgi ne moraliai, o fiziologiškai objektyviai būtinas dalykas“, – konstatavo A.Veryga.
Vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio nuomone, šiuo metu galiojanti 0,4 promilės riba leidžia žmonėms patiems apsispręsti, ar vairuoti išgėrus, todėl kartais vairuotojai rizikuoja tinkamai neįvertinę situacijos.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas parengusi VRM pažymi, kad pernai per neblaivių vairuotojų sukeltus eismo įvykius žuvo net 47 žmonės – keturiolika žmonių daugiau nei metais anksčiau.
Įstatymo pataisoms, kurios leistų taikyti nulio promilių normą visiems vairuotojams, dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas.
Kol kas sunku pasakyti, kad pataisos įsigalios nuo 2016 m. balandžio 1 d., kaip to norėtų VRM, tačiau ministras S.Skvernelis nėra vienintelis, palaikantis šią iniciatyvą, todėl jų priėmimas – tik laiko klausimas.
2. Griežta greičio kontrolė rugsėjį
Mokslo metų pradžioje Lietuvos kelių policija ypatingą dėmesį skyrė greičio kontrolei. Pirmą rugsėjo savaitę greičio matuokliai fiksavo menkiausius pažeidimus, o visoje šalyje buvo vykdomi reidai.
Vien per minėtą savaitę šalyje užfiksuoti 135 845 nustatyto greičio viršijimo atvejai. Nors vairuotojams nebuvo taikomos jokios išimtys, greičio matavimo prietaisų gamintojo nustatytos paklaidos buvo įskaičiuotos.
Policijos atstovai pažymi, kad šios priemonės organizavimas tik dar kartą patvirtino teiginį, jog greičio režimo nesilaiko dauguma vairuotojų ir nustatyto greičio viršijimas yra viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių.
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas sakė, kad rugsėjo mėnesio greičio kontrolės priemonių rezultatai nuliūdino. Nei jis, nei kolegos nesitikėjo, kad pažeidėjų bus tiek daug.
Daugiausia per rugsėjį išaiškinta pažeidėjų, kurie greitį viršijo nuo 20 iki 30 km/val., – net 1097. Nuo jų nedaug atsiliko nuo 10 iki 20 km/val. greitį viršiję eismo dalyviai, jų užfiksuota 979. Dar viena ryški pažeidėjų grupė – vairuotojai, kurie greitį viršijo mažiau kaip 10 km/val. Jų rugsėjį buvo 513.
D.Šalomskas stebėjosi, kad greičio viršijimas iki 10 km/val. daugumai vairuotojų atrodo nereikšmingas. Eismo dalyviams jis priminė, kad toks greičio skirtumas stabdymo kelią gali prailginti iki 10 metrų. Todėl verta susimąstyti, ar užteks atstumo saugiai sustoti.
Į policijos akiratį rugsėjį taip pat pakliuvo nemažai greičio ištroškusių ekstremalų. Daugiau kaip 50 km/val. greitį viršijo net 56 didesnį nei dvejų metų stažą turintys vairuotojai. Gąsdinamai greičio kontrolės priemonių suvestinėje atrodo įrašas, kad per rugsėjo mėnesį užfiksuota net 17 atvejų, kai dvejų metų vairavimo stažo neturintys vairuotojai viršijo greitį daugiau nei 50 km/val. Saugaus vairavimo treneris Andrejus Savčenka nesupranta, kodėl kalbant apie greičio viršijimą mūsų šalyse dažniausiai net nevyksta diskusija, ar tai galima daryti.
Dažniau svarstomas klausimas, kiek smarkiai reikia viršyti greitį, kad tai jau būtų laikoma negražiu poelgiu.
„Mums visiems reikia mažinti greitį. Turėdami omenyje, kad šviesus paros metas trumpėja, kelias tampa slidesnis, o eismo srautas nesumažėja, turime prisiminti, ką darome, ir, jei reikia, save kontroliuoti“, – kalbėjo jis.
3. Vidutinio greičio matuokliai
Liepos mėnesį greta Marijampolės įrengtas bandomasis matuoklis veikia kuo puikiausiai. 5 km ilgio magistralės „Via Baltica“ atkarpoje smulkūs pažeidimai skaičiuojami tūkstančiais, tačiau drįstančių smarkiai viršyti greitį vairuotojų – vienetai.
Vidutiniškai per mėnesį šie greičio matuokliai užfiksuoja 10 tūkst. transporto priemonių, kurios leistiną greitį viršijo nuo 1 iki 10 km/val.
Vairuotojų, kurie viršijo greitį nuo 11 iki 20 km/val., per mėnesį vidutiniškai fiksuojama apie 1000.
Toliau skaičiai mažesni: 21–30 km/val. greitį per mėnesį viršija apie 150 vairuotojų, 31–40 km/val. – apie 20 vairuotojų.
N.Abukauskas džiaugėsi, kad sistemos diegimas visiškai pasiteisino. Jo skaičiavimais, greičio viršijimo atvejų ruože, kuriame atliekama greičio kontrolė, sumažėjo maždaug dešimt kartų.
Geriausiai tai iliustruoja toks faktas: bandant šią sistemą buvo užfiksuota dešimt transporto priemonių, kurios vidutinį greitį viršijo daugiau kaip 50 km/val., o ją įdiegus tokių nebuvo nė vienos.
Daugiau kaip 40 km/val. greitį viršijo tik dvi transporto priemonės, o bandymo savaitę tokių užfiksuota 16-a. Daugiau kaip 30 km/val. greitį viršijo 11 automobilių, bandymo metu jų buvo 59.
Geri bandomosios įrangos rezultatai reiškia, kad Lietuvos keliuose netrukus jų atsiras dar daugiau. Greičio matuokliai pirmiausia bus statomi svarbiausią valstybinę reikšmę turinčiuose keliuose.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas patvirtino, kad jie bus įrengiami keliuose, kuriuose ypač didelis transporto priemonių srautas, o pagrindinės saugaus eismo problemos kyla būtent dėl viršyto greičio.
Tai reiškia, kad nauja įranga artimiausiu metu galėtų atsirasti magistraliniuose keliuose Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys. Ji taip pat pasiteisintų kelių Kaunas–Zarasai, Panevėžys–Šiauliai, Šiauliai–Palanga ruožuose.
N.Abukauskas akcentavo, kad naujieji matuokliai statomi ne tam, jog būtų užfiksuojama daugiau pažeidėjų ir valstybė surinktų daugiau pinigų. Svarbiausia – prevencija.
Planuojama naujovė – galios ribojimas jauniems vairuotojams
Spalio mėnesį Seimo nariai vienbalsiai priėmė siūlymą uždrausti jauniems vairuotojams valdyti galingus automobilius.
Darbo partijos nario Gintaro Tamošiūno parengtoje Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoje numatyta, kad pradedantiesiems vairuotojams, kurie neturi 2 metų vairavimo stažo, draudžiama vairuoti B kategorijos transporto priemones, kurių galios ir masės be krovinio santykis didesnis kaip 0,06 kW/kg.
Jam vienbalsiai pritarė visi 34 balsavime dalyvavę Seimo nariai.
G.Tamošiūnas teigė, kad toks įstatymas paliestų tik apie 2 proc. visų Lietuvos vairuotojų.
„Šių metų sausio–liepos mėnesiais dėl pradedančiųjų vairuotojų kaltės buvo sužeisti 456 žmonės, o žuvo 28. Net ir šiandien žuvo vos pusės metų stažą turintis jaunuolis“, – tvirtino jis.
Šią pataisą itin karštai palaikė praeityje garsus lenktynininkas Stasys Brundza.
„Prisiminkime BMW avariją prie Vyriausybės – ten nėra kur įsibėgėti, nuo žiedo gal 100 metrų, bet ir to pakako, kad dėl sukimo momento vairuotojas prarastų valdymą ir rėžtųsi į stotelę. O antramečiai vairuotojai mano, kad viską žino, nors nieko nežino“, – tvirtino parlamentaras.
Automobilių galios ribojimas, jei bus taip pat palankiai Seimo sutiktas ir pavasario sesijoje, papildys jau galiojančius apribojimus pradedantiesiems vairuotojams.
Jiems išduodamas dvejus metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas. Jeigu per dvejus metus jie nepažeidžia KET reikalavimų, už kuriuos numatyti papildomi mokymai, arba nesukelia eismo įvykio, kurio metu eismo dalyviai patirtų traumą, gauna 10 metų galiojantį pažymėjimą.
Planuojama, kad įstatymas įsigalios nuo 2017 metų sausio 1 d.
