2009 m. projektas buvo pradėtas vykdyti Kauno apskrities dekanatuose, o dar po metų – jau visoje Lietuvoje. Per pastaruosius penkerius metus jis tapo viena svarbiausių eismo saugumo gerinimo priemonių Lietuvoje.
Pasiekia visus eismo dalyvius
Projektas išsiskiria tuo, kad apima itin platų spektrą institucijų, o bendrą darbą kartu su Susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija dirba ir bažnyčia bei šalies Policijos departamentas. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad jų tikslas nėra fiziškai apsaugoti kiekvieną eismo dalyvį. Bandoma skatinti juos būti atsakingais ir gyventi blaivų gyvenimą. Anot ministro, maždaug 700 parapijų dvasininkų darbas leidžia pasiekti ir atokiuose kaimuose bei miesteliuose gyvenančius žmones.
Tai, kad šiais metais keliuose žuvo 26 žmonėmis mažiau nei pernai, ministro teigimu, yra ne tik už eismo saugumą tiesiogiai atsakingų valstybės institucijų, bet ir bažnyčios, policijos ir šalies žiniasklaidos nuopelnas.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas (LAKD) Egidijus Skrodenis sakė, kad šis projektas davė bene daugiausiai naudos iš visų jų įgyvendintų priemonių. Taip yra todėl, kad jis apėmė visas įvairaus amžiaus eismo dalyvių grupes.
Paprasčiau, kai įsitraukia dvasininkai
Per pastaruosius šešerius metus vyko daugiau projekto „Saugokime vieni kitus kelyje“ renginių. Pridėjus vietinės reikšmės pristatymus parapijose, šis skaičius būtų dar didesnis.
Kiekvienais metais taip pat leidžiami ir specializuoti informaciniai leidiniai, o 2013 m. pasirodė ir projekto pavadinimo knygelė, kurioje kiek neįprastai įtraukti ne tik eismo saugumo, bet ir dvasinės savišvietos klausimai.
Skatinti atšvaitų nešiojimą, E.Skrodenio teigimu, taip pat yra paprasčiau, kai juos įteikia bendruomenės gerbiamas ir vertinamas dvasininkas. Ypatingai didelį efektą tai turėjo primenant apie šias priemones vyresnio amžiaus žmonėms.
LAKD vadovas sakė, kad per artimiausius penkerius metus bus stengiamasi labiau įtraukti visuomenines organizacijas, kurios ir iki šiol jau rodė norą neatlygintinai dalyvauti šiame projekte.
Pagrindinėmis kryptimis išliks žmonių skatinimas vartoti mažiau alkoholio ir jokiu būdu nesėsti prie vairo, jei yra neblaivūs. Taip pat priminimas apie būtinybę nešioti atšvaitus.
Bažnyčiai tokia misija – ne naujiena
Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas pažymėjo, kad bažnyčiai sielovada keliuose nėra naujiena. Vatikane yra taryba, kuri rūpinasi ne tik migrantais, tačiau ir visais keliautojais.
„Kelio įvaizdis labai bažnyčioje ir mūsų visų gyvenimuose. Kalėdų laikotarpis pasibaigia Trimis karaliais, o patys pasižymėjo svarbia ir ilga kelione, kurioje pasauliui ir atsiskleidė geroji naujiena“, – kalbėjo dvasininkas.
2016 m. bažnyčia švenčia gailestingumo metus, o viena iš to sudėtinių dalių yra piligriminės kelionės.
G.Grušas sakė, kad šiame projekte svarbu tai, kad kalbama ne tik apie kelius ir transporto priemones, bet ir apie žmonių tarpusavio santykius.
Todėl, pavyzdžiui, bažnyčia daugiau pastangų skiria ne atšvaitų, kurie anot dvasininko, yra išorinis simbolis dalinimui, bet vidiniam žmogaus ugdymui. Tam, kad tarpusavio pagarba taptų konkrečiais veiksmais kasdieninėje veikloje.
„Mūsų darbas nėra biurokratinis ta prasme, kad mes siekiama pakeisti žmonių širdis ir išsaugoti gyvybes“, – kalbėjo G.Grušas.
Pagaliau rado bendrą kalbą
Policijos generalinis komisaras pasidžiaugė, kad prevencinis darbas duoda rezultatų, nors sutinka, kad įvertinti jo efektyvumą skaičiais dažnu atveju yra sudėtinga.
Tačiau per pastaruosius dešimt metų maždaug du kartus sumažėjusių eismo įvykių ir žuvusių juose žmonių skaičiaus, anot jo, nepastebėti neįmanoma.
L.Pernavą gerai nuteikia tai, kad kitaip nei prieš dešimtmetį, kai buvo badoma pirštais ieškant, kuri institucija yra kalčiausia dėl avaringumo, dabar visi randa bendrą kalbą.
„Šio susitarimo pasirašymas dar kartą įrodo, kad mes pagaliau supratome, kad ši problema – ne vienos kažkurios institucijos, o visų mūsų problema. Tik nuo mūsų bendro darbo priklauso, kaip greitai ją išspręsime“, – konstatavo jis.
Generalinis komisaras sakė, kad Kelių eismo taisyklės parašytos ne tam, kad pareigūnai galėtų bausti.
Naują 2016-2020 m. projekto sutartį Lietuvos vyskupų konferencijoje pasirašė Susisiekimo ministras R.Sinkevičius, Vilniaus arkivyskupas metropolitas G. Grušas, policijos generalinis komisaras L.Pernavas ir LAKD direktorius E.Skrodenis.
