Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, praėjusiais metais mūsų šalyje eismo įvykiuose žuvo 241 žmogus, o 2014 m. žuvusiųjų buvo 267. Taigi išsaugotos 26 gyvybės.
Taip pat nuo 3255 iki 3185 sumažėjo ir įskaitinių eismo įvykių skaičius.
Kiek netikėtai padidėjo sužeistų eismo dalyvių skaičius. Jų šiais metais nukentėjo 16 daugiau nei praėjusiais.
Tačiau kiekviena nelaimė yra tragedija žuvusiųjų šeimoms, todėl svarbu suprasti, kas padėtų išvengti mirties kelyje.
Pavojus vairuotojams ir pėstiesiems
Žuvusių nepilnamečių skaičius sumažėjo perpus: 2014 m. aukų buvo 24, o pernai – 12.
Statistika rodo, kad tarp žuvusiųjų daugiausia pėsčiųjų ir vairuotojų – atitinkamai 81 ir 80.
Problema išlieka atšvaitų dėvėjimas, mat net 74 proc. pėsčiųjų (arba 60 žmonių) žuvo tamsiuoju paros metu. Taip pat žuvo 56 keleiviai, 21 dviračio vairuotojas, iš jų 15 – šviesiuoju paros metu, vienas mopedo vairuotojas.
Neblaivūs vairuotojai praėjusiais metais sukėlė 236 eismo įvykius, o tai ketvirtadaliu mažiau negu 2014 m. Dėl girtų eismo dalyvių kaltės iš viso žuvo 15 žmonių. Šis skaičius vis dar išlieka didelis, tačiau tai yra 69,4 proc. mažiau aukų nei 2014 m.
Girtų vairuotojų sukeltuose įvykiuose sužeista 350 žmonių, arba 19,4 proc. mažiau.
17,8 proc. sumažėjo asmenų, neturinčių teisės vairuoti, sukeltų avarijų skaičius (nuo 214 nelaimių 2014 m. iki 176 – 2015 m.). Juose žuvo 18 žmonių (28 proc. mažiau) ir 243 sužeisti (13,5 proc. mažiau).
Gelbėjo naujesni automobiliai
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Egidijus Skrodenis sakė, kad sumažėjęs žuvusių ir išaugęs sužeistų žmonių skaičius susijęs su automobilių parko atnaujinimu.
Pasak jo, naujesni modeliai yra saugesni, todėl eismo įvykių metu keleiviai patiria mažesnių sužalojimų.
2015 m. sausio 1 d. „Regitros“ duomenimis, vidutinis lengvojo automobilio amžius Lietuvoje siekė 15 metų.
Bene didžiausią efektą davė tai, kad dauguma importuojamų naudotų automobilių jau yra naujesni nei 2000 m. ir turi elektronines stabilumo sistemas, saugos oro pagalves bei saugesnius kėbulus.
Lietuviai mažina greitį
Pašnekovas taip pat linkęs manyti, kad dėl nuolatinių policijos reidų ir aktyvios švietėjiškos veiklos pakeitė lietuvių mąstysena ir jie sumažino greitį.
„Tai taip pat tiesiogiai lėmė ne tokias skaudžias avarijų pasekmes, nes jo dažniausiai priklauso nuo greičio“, – konstatavo jis.
Užuot lėmusios žūtį, sunkų ar lengvą sužalojimą, važiuojant mažesniu greičiu įvykusios avarijos tampa tik techniniais eismo įvykiais.
E.Skrodenis pastebėjo, kad vairuotojai bijo nuobaudų, taip pat sulėtinti greitį padeda ir užmiestyje diegiamos greičio mažinimo priemonės.
Maždaug 30 proc. žuvusiųjų, anot pašnekovo, kiekvienais metais sudaro pėstieji. Tačiau žmonės vis noriau dėvi atšvaitus, todėl šios grupės aukų mažėja.
Nerimą kelia girti vairuotojai
LAKD vadovui labiausiai nerimą kelia pati sudėtingiausia eismo dalyvių grupė – girti vairuotojai.
Juos pažaboti itin sudėtinga. Mat kovoti su greičio mėgėjais ar pėsčiaisiais galima konkrečiomis priemonėmis, o nuo alkoholio apsvaigusiems asmenims negalioja jokios taisyklės.
E.Skrodenio teigimu, reikia ieškoti visai kitokių sprendimų: mėginti daryti jiems įtaką per artimuosius, didinti baudas ar netgi konfiskuoti automobilius.
„2016 m. kova su neblaiviais vairuotojais bus pats sudėtingiausias darbas“, – sakė jis.
Pašnekovas priminė, kad ta pati bėda prieš kurį laiką buvo ir Skandinavijos šalyse – avaringumas buvo didelis dėl dviejų problemų: neblaivių vairuotojų ir nuovargio prie vairo.
Pirmąją problemą skandinavai ėmė spręsti ribodami alkoholio prieinamumą.
Nesaikingas alkoholio vartojimas, anot E.Skrodenio, kelia pavojų ne tik prie vairo sėdantiems girtiems asmenims. Nesaugūs tampa ir jų bendradarbiai bei šeimų nariai.
„Galėtume pasakyti, kad tai ne mūsų reikalas, tačiau turime galimybių organizuoti socialines akcijas, todėl galime skatinti vairuotojus to nedaryti, rodydami, kokią žalą toks elgesys sukelia“, – apibendrino pašnekovas.
Per sausio mėnesį LAKD dar turi atlikti galutinę analizę, kurios metus bus siekiama nustatyti, kiek žmonių buvo sužeista ir kiek jų žuvo per 100 eismo įvykių.
Lietuvoje šis rodiklis visada būdavo vienas prasčiausių visoje Europos Sąjungoje. E.Skrodenis pasakojo, kad Vokietijoje per 100 eismo įvykių vidutiniškai žūsta maždaug keturi žmonės, Latvijoje ir Estijoje – 7–9, o mūsų šalies rodiklis siekdavo 12–14.
Lrytas.lt skaičiavimais, praėjusių metų rodiklis Lietuvoje siekė 7,6 žuvusiojo 100 eismo įvykių.
