Intriguojanti galimybė
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius priminė praėjusių metų lapkritį Valstybinės eismo saugumo komisijos patvirtintą sprendimą, pagal kurį alkoblokai būtų įrengiami automobiliuose savanoriškumo principu.
Taigi artimiausioje ateityje pažeidėjams turėtų būti suteikiamas pasirinkimas: arba už vairavimą išgėrus baudžiamam asmeniui pagal galiojančius įstatymus bus atimamas vairuotojo pažymėjimas, arba terminas bus sumažintas, tačiau jis privalės dalyvauti reabilitacijos programoje ir naudoti alkoholio matuoklio užraktą.
„Jei vairuotojai įsirengtų automobiliuose alkoblokus ir baigtų reabilitacijos programą, galėtų perpus sumažinti teisių atėmimo terminą“, – sumanymu dalijosi ministras.
Susisiekimo ministerija šiuo tikslu sudarys darbo grupę iš atsakingų institucijų, kuri koordinuos ir spręs klausimus, susijusius su alkoblokų sistemos įteisinimu.
0 promilių – ne išeitis
Susisiekimo ministerija nepritaria siūlymui nustatyti visų rūšių transporto priemonių vairuotojams nulio promilių leistiną alkoholio koncentraciją.
Ministerijos duomenimis, 2014 m. dėl neblaivių vairuotojų kaltės Lietuvos keliuose žuvo 47 eismo dalyviai, iš kurių net 32, arba 68 proc., žuvo dėl neblaivių vairuotojų, kurių alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse viršijo 1,5 promilės ribą.
Todėl ministerija laikosi pozicijos, kad didžiausią pavojų kelia vairuotojai, kuriems nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) girtumas.
O tokių vairuotojų laukia sunkios dienos, mat nuo balandžio 1 d. įsigalioja Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kurie numato transporto priemonių vairuotojams baudžiamąją atsakomybę, jeigu leistina alkoholio koncentracija organizme viršija 1,5 promilės.
Ministras pažymėjo, kad Europos ekonominėje erdvėje 0 promilių reikalavimą B kategorijos vairuotojams yra įteisinusios tik penkios šalys iš 31. Tai Čekija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija ir Slovakija.
Alkoholio problema
Anot R.Sinkevičiaus, natūraliai kyla klausimas, kodėl saugiausios šalys neįteisino 0 promilių reikalavimo, o absoliutus blaivumas yra įteisintas posovietinėse gerais eismo saugumo rodikliais nepasižyminčiose šalyse?
„Manau, kad nulio promilių įteisinimas yra paskutinis etapas kovojant su alkoholio vartojimu. Jeigu padaryti visi reikiami darbai mažinant alkoholio prieinamumą ir patrauklumą, tada toks įteisinimas taptų natūralus, o ne diskutuotinas“, – dėstė pašnekovas.
Girtų vairuotojų prie vairo, jo manymu, kol kas neįmanoma išvengti dėl itin didelio lietuvių alkoholio vartojimo.
„Kai tiek daug vartojama alkoholio, atsiranda asmenų, kurie nekreipia dėmesio į draudimą vairuoti išgėrus, nei į gresiantį pavojų“, – sakė R.Sinkevičius.
Ministro nuomone, alkoholinių gėrimų šalinimas iš degalinių yra teisingas žingsnis. Anot jo, nenormalu, kai valstybė reikalauja iš vairuotojo absoliutaus blaivumo ir kartu leidžia alkoholio prekybą kelyje.
Pašnekovas pastebėjo, kad didžiausia problema kovojant su neblaiviais vairuotojais – visuomenės abejingumas ir aplinkinių tolerancija. Daugeliu atveju apie neblaivų vairuotoją žino bent keletas žmonių, su kuriais jis bendravo prieš sėsdamas prie vairo.
„Šis abejingumas turi savo kainą – 2014 metais dėl neblaivių vairuotojų kaltės netekome 45 žmonių, arba net 13 daugiau negu 2013 metais“, – liūdnai konstatavo R.Sinkevičius.
Taikytų skandinavų patirtį
Ministro teigimu, mažinant neblaivių vairuotojų skaičių reikėtų remtis Skandinavijos šalių patirtimi. Prieš kokių 40 metų ten tai buvo didžiulė problema, tačiau kai šalys suprato, jog didelis alkoholio suvartojimas per daug kainuoja, ėmėsi radikalių priemonių.
„Buvo keičiamas žmonių supratimas apie alkoholio vartojimą: apie trejus metus buvo organizuojamos milžiniško masto švietėjiškos kampanijos, per kurias visuomenei buvo aiškinama apie alkoholio žalą sveikatai, sukeliamas ligas, suluošintus žmonių likimus“, – prisimena R.Sinkevičius.
Vėliau buvo švietėjiškos kampanijos apie žmonių sveiką gyvenseną ir pasakojamos žmonių, atsikračiusių alkoholio priklausomybės, gyvenimo istorijos.
Trečiajame etape žmonės buvo skatinami daugiau judėti, sportuoti. Kovojant su neblaiviais vairuotojais ten imtasi ir griežčiausių priemonių: įteisintos griežtos sankcijos, įskaitant ir laisvės atėmimą. Sustabdęs vairuotoją, policijos pareigūnas faktiškai visais atvejais patikrina blaivumą, net ir nesant įtarimo.
„Teko man pačiam Švedijoje pamatyti, kaip vairuotojai padėkoja policijos pareigūnams, kad jie dirba savo darbą ir tikrina blaivumą“, – pasakojo R.Sinkevičius.
Panašius vairuotojų blaivumo kontrolės principus, ministro nuomone, reikėtų taikyti ir pas mus. Jeigu Lietuvos vairuotojai žinotų, kad policijos pareigūnui sustabdžius vairuotoją privalomai būtų tikrinamas jo blaivumas, neblaivių vairuotojų skaičius neabejotinai mažėtų.
Ką pavyko nuveikti 2015 m.
Ministro teigimu, sumažinti aukų skaičių šalies keliuose įmanoma tik taikant kompleksines eismo saugumo priemones.
R.Sinkevičius pažymėjo, kad viskas prasideda nuo infrastruktūros tobulinimo valstybinės reikšmės keliuose. Kasmet rekonstruojama daugiau nei 250 avaringų ruožų. Juose įrengiamos įvairios saugų eismą gerinančios priemonės: žiedinės sankryžos, atitvarai ir kt.
„Dėl nuosekliai vykdomos veiklos per septynerius metus valstybinės reikšmės keliuose pavyko sumažinti juodųjų dėmių skaičių nuo 280 iki 37“, – konstatavo ministras.
R.Sinkevičiaus nuomone, ne mažiau svarbus buvo ir sprendimas įvesti griežtesnes sankcijas pažeidėjams. Seimas praėjusiais metais pritarė Administracinių nusižengimų kodeksui, kuriame įtvirtinta griežtesnė atsakomybė už transporto priemonių lenkimo taisyklių pažeidimus, pavojingą ir chuliganišką vairavimą.
„Pavyzdžiui, nuo šių metų balandžio 1 d. už lenkimo taisyklių pažeidimus bus skiriama bauda ir teisės vairuoti atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių“, – sukonkretino pašnekovas.
Savo naudą turėjo ir daliai vairuotojų taikomas nulio promilių įstatymas. Itin griežta kontrolė kol kas taikoma ne visiems.
Tačiau pradedantieji vairuotojai, taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, keturračių, taip pat sunkvežimių ir keleivinio transporto bei mašinų, kuriomis vežami pavojingieji kroviniai, vairuotojai priskiriami prie tos kategorijos.
Nemenką atgarsį vairuotojų gretose sukėlė ir praėjusiais metais pradėta taikyti vidutinio važiavimo greičio kontrolė. Pirmieji sektoriniai greičio matuokliai kol kas buvo įrengti viename „Via Baltica“ kelio ruože netoli Marijampolės, tačiau šiais metais jų atsiras gerokai daugiau.
Ministro teigimu, planuojama įrangą montuoti iki 50 kelių atkarpų visoje Lietuvoje.
„Ši priemonė neabejotinai sudrausmins leistino greičio viršytojus“, – įsitikinęs R.Sinkevičius.
Ministras taip pat atkreipė dėmesį į praėjusiais metais vykusį glaudų institucijų bendradarbiavimą organizuojant švietėjišką veiklą. Dažnu atveju ji buvo vykdoma derinant veiksmus su griežtesne policijos pareigūnų kontrole pavienėms eismo dalyvių grupėms.
Pavyzdžiui, vykdant švietėjišką veiklą dėl neblaivių vairuotojų tuo pat metu organizuota sustiprinta vairuotojų blaivumo kontrolė.
Smulkesnės priemonės
R.Sinkevičius paminėjo ir papildomas saugaus eismo gerinimo priemones, kurios nėra priskiriamos prie didžiųjų metų darbų.
Svarbūs patobulinimai įsigaliojo pakeitus Kelių eismo taisykles. Pavyzdžiui, buvo įvesta nuostata dėl to, kad jei gatvėje yra viena juosta kiekviena kryptimi, sustoti už pėsčiųjų perėjos galima ne mažesniu kaip 5 m atstumu.
Taip vairuotojams nepabloginamas matomumas, o pėstieji yra saugesni. Tačiau tai ne vienintelis pakeitimas. Susisiekimo ministerija kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija parengė pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklių projektą.
Jis parengtas atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu įvyksta nemažai eismo įvykių, per kuriuos pėstieji partrenkiami pėsčiųjų perėjose.
Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklės nustatys pėsčiųjų perėjų įrengimo sąlygas, reikalavimus ir apribojimus Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šių taisyklių nuostatos turi būti taikomos tiesiant ar rekonstruojant kelius ir gatves ir atliekant kelio bei gatvės kapitalinį ar paprastąjį remontą.
„Taip pat taisyklės skatins savivaldybes artimiausiais metais tobulinti esamų pėsčiųjų perėjų saugą“, – sakė R.Sinkevičius.
