Klampoti įsmigęs iki kelių nenori niekas, taigi lieka rinktis nuvalytą plotą ir būti arčiau transporto srauto, o tai pavojinga.
Valomi keliai siaurėja
Tačiau vaikščioti pėstiesiems reikia ir žiemą, o, kaip pasakojo Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis, jų srautai net ir sudėtingomis orų sąlygomis nesumažėja.
Sniegas, anot pašnekovo, žiema turi ir privalumų, nes baltame fone pėstieji geriau pastebimi.
Tačiau dėl užverstų kelkraščių žmonės priversti eiti prie pat važiuojamosios dalies ar jos pakraščiu.
„Kadangi pėsčiasis eina ta pačia važiuojamąja dalimi, jam visai nėra kur trauktis. Todėl jei priešais atvažiuojantis automobilis jo nepastebi, pasekmės dažniausiai būna itin sunkios“, – komentavo specialistas.
Dėl siauresnės važiuojamosios kelio dalies žiemą padidėja pavojus ir būti partrenktam lenkiančių automobilių. Praėjusiais metais tokiomis aplinkybėmis žuvo du pėstieji.
Žibintuvėlis dažnu atveju yra patikimas pėsčiojo pagalbininkas, tačiau jei jis šviečia silpnai arba baterija yra išsikrovusi, iš nugaros artėjančio automobilio vairuotojui būsite nepastebimi.
V.Pumputis prisimena prieš dvejus metus nutikusį atvejį, kai lenkdamas traktorių autobuso vairuotojas partrenkė ir mirtinai sužalojo pėsčiąjį, kuris turėjo žibintuvėlį, tačiau buvo be atšvaitų ar ryškiaspalvės liemenės.
Vien žibintuvėlio neužtenka
Todėl žiemą reikėtų itin sąžiningai laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimo eiti kairiąja puse. Taip pat rinktis daugiau nei vieną matomumą gerinančią priemonę.
„Pagal taisykles užtenka tik žibintuvėlio, tačiau pagrindinis pėsčiojo tikslas – pranešti apie save kitiems eismo dalyviams. Čia ne policijos pareigūnams turite ką nors demonstruoti, o pranešti vairuotojams, kad esate kelyje“, – aiškino pašnekovas.
Savo ruožtu vairuotojai, matydami, jog sniegas suverstas prie pat važiuojamosios dalies, turi įvertinti, kad priešais einančiam žmogui nebus kur trauktis. Situacijos įvertinimas ir su-pratimas turi būti abipusis.
V.Pumputis pažymėjo, kad nuvalytuose keliuose žmonės nori eiti švaria danga, todėl net ir dieną patartina rinktis ryškesnius drabužius.
Šąlant orams pėstieji linkę slėptis po gobtuvais. Tokiu atveju jų regėjimo laukas pastebimai susiaurėja ir žmogus gali pakliūti į pavojingą situaciją, kurios viską matydamas greičiausiai būtų išvengęs.
Senjorus įpratinti sunkiausia
Viena skaudžių nelaimių praėjusių metų pabaigoje įvyko Lazdijų rajone. 39-ajame kelio Alytus–Seirijai–Lazdijai kilometre automobilis „Volkswagen Multivan“ partrenkė ir mirtinai sužalojo važiuojamąja kelio dalimi einančią moterį.
Kaip pasakojo velionę pažinojęs Lazdijų kaimiškosios seniūnijos seniūnas Sigitas Arbačiauskas, pagrindinė nelaimės priežastis tuomet buvo alkoholis. Anot pašnekovo, moteris buvo priklausoma nuo svaigiųjų gėrimų.
Seniūnas neprisimena daugiau atvejų, kad per pastaruosius metus jo prižiūrimos teritorijos gyventojas būtų žuvęs avarijoje.
Jis pažymėjo, kad apylinkėse dabar retai sutiksi be atšvaito žingsniuojantį pėsčiąjį. Anot pašnekovo, žmonės baigia prie to priprasti, dažnai netgi nepasitenkina vienu atšvaitu – segasi juos ant abiejų rankų.
Sunkiausia įveikti vyresnio amžiaus žmonių konservatyvumą – jie prie atšvaitų vis dar neįpranta. Tačiau, kaip pasakojo seniūnas, jie ne tokie judrūs, o jei kur ir keliauja, dažniausiai šviesiuoju paros metu. Kitais atvejais juos kas nors paveža automobiliu.
Tvarkos laikosi ir kinkomojo transporto vadeliotojai, nors tokių, anot S.Arbačiausko, liko labai nedaug. O jei jau važiuoja su kvapeliu, renkasi nuošalesnius kelius, tad neįkliūva policijai ir netrukdo transportui.
„Jei ir ieško tokie žmonės kur nors „papildymo“, tai kuo arčiau namų, o pagrindiniuose keliuose nesirodo“, – kalbėjo seniūnas.
Atsargesni slidžiuose keliuose
Viena didžiausių eismo saugumo problemų atokiuose rajonuose, S.Arbačiausko manymu, yra vairuotojų drausmė. Jaunimas Lazdijuose, kaip ir visur kitur, mėgsta greitį.
Tuo metu pėstieji pernelyg drąsiai elgiasi miestelio perėjose. Seniūną šiurpina mokyklinio amžiaus vaikai, į gatvę žengiantys nė nepasižvalgę į šalis. Užuot stebėję aplinką, jie maigo mobiliuosius telefonus.
S.Arbačiauskas vairuodamas pats kartais mato, kaip jie stovi ir praleidinėja mašinas, o po to staiga neria į perėją.
„Sumažinęs greitį, aišku, suspėji, tačiau ir jie turi suprasti, kad automobilį sustabdyti sunkiau, nei sustoti pačiam pėsčiajam“, – kalbėjo seniūnas.
Sniegas ir ledas miestelio bei jo apylinkių gyventojus verčia kelyje elgtis atsargiau.
Nusispjaudamas per petį seniūnas pasidžiaugė, kad šią žiemą dar neteko matyti nė vienos avarinės situacijos.
S.Arbačiauskas prašė Lietuvos gyventojų žiemą niekur neskubėti. Taip pat ir didesnės pėsčiųjų ir vairuotojų tarpusavio pagarbos.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, praėjusiais metais žuvo 81 pėsčiasis, o 2014 m. – 109. Dėl pačių pėsčiųjų kaltės žuvusių žmonių skaičius sumažėjo nuo 40 iki 25.
Sumažėjimas ryškus, o labiausiai jį pasiekti padėjo didėjantis pačių pėsčiųjų sąmoningumas.
