Pavojų sau ir aplinkiniams kelia bet kuris neblaivus eismo dalyvis. Pranešti apie apsvaigusį nuo alkoholio vairuotoją yra kiekvieno sąmoningo piliečio pareiga, o dar efektyviau tokiais atvejais tiesiog neleisti tokiam žmogui sėsti prie automobilio vairo.
Kalbėdamas apie svarbiausias šių metų eismo saugumo gerinimo priemones susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius sakė, kad pati didžiausia problema kovojant su neblaiviais vairuotojais šiuo metu yra visuomenės abejingumas.
Politiką stebina keista aplinkinių tolerancija neblaivių vairuotojų atžvilgiu. Daugeliu atvejų apie neblaivų vairuotoją žino bent keletas žmonių, su kuriais jis bendravo prieš sėsdamas prieš vairo. Ir nė vienas jo nesustabdo.
Girtų vairuotojų sukeliami eismo įvykiai šiuo metu yra viena didžiausių bėdų keliuose. Kenčia patys neblaivūs vairuotojai, nuo jų kenčia ir aplinkiniai, artimieji.
Tragediją pamiršo per dieną
Policijos kapelionas kunigas Algirdas Toliatas atkreipė dėmesį, kad neblaiviems vairuotojams lietuviai vis dar pernelyg tolerantiški. Jis stebėjosi, kad, užuot neleidę tokiam žmogui sėsti prie vairo, tautiečiai stengiasi padėti jam išvengti galimos nuobaudos.
„Visi suka galvą, kaip padaryti, kad žmogus „nepripūstų“, kad jo nestabdytų ir nenubaustų policijos pareigūnai“, – apie vyraujančius įpročius kalbėjo dvasininkas.
O turėtų būti svarstomi visai kitokie klausimai: kas galėtų nuvežti žmogų ten, kur jam reikia, o galbūt geriau kviesti taksi arba surasti jam nakvynę?
Kai praėjusiais metais neblaivaus vyro vairuojamas sunkvežimis partrenkė ir mirtinai sužalojo jauną pareigūnę, šis įvykis buvo plačiai nušviečiamas šalies žiniasklaidoje, o žmonės buvo šokiruoti.
Tačiau jau tos pačios savaitės pabaigoje per kelių policijos surengtus reidus įkliuvo daugybė neblaivių vairuotojų.
„Atrodo, kad turėjome pasimokyti iš to, kas įvyko, tačiau vienkartinio emocinio šoko neužtenka“, – konstatavo A.Toliatas.
Mato kitus, ne save
Kunigas pabrėžė: priežastys, dėl kurių vairavimas išgėrus yra draudžiamas ir baudžiamas, visiems lyg ir suprantamos, o neblaivūs dviratininkai ir pėstieji apie kylantį pavojų dažnai net nesusimąsto.
Užmiesčio keliuose nuolatos įvyksta nelaimių, kai po automobilių ratais pakliūva neblaivūs pėstieji. Apie tai dvasininkas taip pat siūlo susimąstyti.
„Šiuo atveju mes irgi turime būti sąmoningi. Neturėtume leisti savo artimiesiems išeiti į kelią neblaiviems, kaip ir vaikščioti be atšvaitų“, – sakė pašnekovas.
Jis primena, kad matydami, jog neblaivus asmuo ketina sėsti ant dviračio, visuomet turime galimybę jį sustabdyti.
O jei sutikome tokį kelyje, privalome nebūti abejingi ir pranešti apie tai bendruoju pagalbos telefonu.
Nusikalstamas neveiklumas
A.Toliatas sutinka, jog ne kiekvienas skambutis duos norimą rezultatą, tačiau tikina, kad kuo dažniau tai darysime, tuo didesnių pokyčių pasieksime.
Kapeliono manymu, nerūpestingai elgiamės ne todėl, kad iš prigimties esame blogi žmonės. Tiesiog retai pagalvojame apie pasekmes, kurios mūsų laukia.
Anot jo, kiekvienas yra linkęs galvoti tik apie teigiamus dalykus, o nelaimės tarsi palieka kitiems.
Lietuviai taip pat linkę manyti, kad pranešdami apie pavojingus eismo dalyvius jie tampa skundikais. Tačiau derėtų nepamiršti, kad tokiu poelgiu galbūt išgelbėsite kam nors gyvybę.
Eismo kultūra prasideda nuo vidinės kultūros, o jos išugdyti be pilietiškų žmonių neįmanoma. Pokalbis su pareigūnais ir skirta bauda gali atgrasyti žmogų nuo tokio pat pavojingo poelgio ateityje.
„Abejingumas yra žudantis, o neveiklumas iš tiesų yra nusikaltimas. Kuo geriau tai įsisąmoninsime, tuo labiau mums tai padės būti aktyvesniems ir kitą kartą veikti nedvejojant“, – griežtai kalbėjo A.Toliatas.
Kapelionas stebėjosi, kad permąstyti savo pačių elgesio žmonių nepriverčia ir pačios skaudžiausios nelaimės.
Elgesys turi tapti įpročiu
Kai praėjusiais metais neblaivaus vyro vairuojamas sunkvežimis partrenkė ir mirtinai sužalojo jauną pareigūnę, šis įvykis buvo plačiai nušviečiamas šalies žiniasklaidoje, o žmonės buvo šokiruoti.
Tačiau jau tos pačios savaitės pabaigoje per kelių policijos surengtus reidus įkliuvo daugybė neblaivių vairuotojų.
„Atrodo, kad turėjome pasimokyti iš to, kas įvyko, tačiau vienkartinio emocinio šoko neužtenka“, – konstatavo A.Toliatas.
Kunigas pažymėjo, kad reikia ieškoti naujų bendravimo formų, priemonių, kurios sudomintų žmones ir paliestų jų širdį.
Sąmoningas eismo dalyvis, anot pašnekovo, turi atitikti tris esminius kriterijus.
Pirmiausia, jis turi žinoti, koks elgesys yra tinkamas.
Antra, jis turi norėti laikytis visiems galiojančių taisyklių. Trečias ir bene svarbiausias dalykas – būtinybė išsiugdyti reikiamus įgūdžius.
„Daug kartų kartojant tuos pačius teisingus veiksmus jie taip įaugs į kraują, kad vėliau tai darysime nebesusimąstydami“, – kalbėjo kunigas.
Jis viliasi, kad artimiausiais metais dėmesingas ir kultūringas elgesys keliuose daugeliui taps natūraliu gyvenimo būdu ir netgi savotiška mada.
Pastabos dėl vairavimo išgėrus, kaip ir dėl atšvaitų segėjimo, dvasininko teigimu, turi būti kartojamos nuolat.
Gali būti, kad kai kam jos ir pabosta, tačiau dėl to nereikia liautis to priminti dar kartą. Tik tokiu būdu įmanoma pasiekti rezultatų.
Svarbus kiekvieno indėlis
Kunigas priminė, kad prieš kurį laiką nepopuliaru šalyje buvo ir segėti diržus. Tačiau apie tai buvo labai daug kalbama, pasitelktos ir socialinės reklamos, o dabar jau retas vairuotojas važiuoja be diržo. Tą patį galima pasakyti ir apie motociklininkų šalmus bei dviratininkų liemenes.
„Žmonėms vertėtų įsisąmoninti, kad saugumas keliuose nėra vien kelių policijos, Susisiekimo ministerijos ar Lietuvos automobilių kelių direkcijos reikalas. Jei prisidėsime kiekvienas iš mūsų, rezultatas bus visai kitoks“, – sakė A.Toliatas.
Anot jo, visuomenėje taip pat vis dar gyva mąstysena, kad kelių policija ir paprasti žmonės yra skirtingose barikadų pusėse.
Vairuotojų tikslas esą neįkliūti, o pareigūnų – juos sučiupti ir nubausti. Kapelionas pabrėžė, kad policija negalės atlikti darbo, jei žmonės, kuriems ji turi padėti, tos pagalbos nenorės.
