„O ne, ji dega visą amžinybę“, – niršta kiti.
Vos padidėjus spūstims gatvėse vairuotojai pradeda uoliai keikti eismo reguliuotojus.
O jei pasninga, mieste prasideda didžiausias košmaras. Tuomet Vilniaus gatves apraizgo viena didžiulė spūstis ir kaltųjų ieškantys vairuotojai neabejoja – kažkas tikrai blogai perreguliavo šviesoforus. Tačiau eismo specialistai tikina, kad jie – niekuo dėti, nes šviesoforus valdo automatika.
„Sąmokslo teorijos“ šviesoforus Vilniuje prižiūrinčios įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Eismo skyriaus vadovui Aleksejui Apanovičiui tik kelia juoką.
Įsikiša labai retai
„Automatiškai sistema apskaičiuoja, kaip reikia jungti šviesoforus. Viskas automatizuota“, – tikino jis.
Pasak pašnekovo, tokių dalykų kaip rytinė ir vakarinė programa ar speciali šviesoforų schema šventėms neegzistuoja.
Bet šviesoforai įvairiu paros metu persijungia skirtingais ciklais, tiktai šie įjungiami ne žmogaus, o nuolat perskaičiuojami programų.
Inžinieriai įsikiša tik išskirtiniais atvejais, pvz., jeigu gatvę užblokuoja susidūrę automobiliai ir vienoje vietoje susidaro didžiulė spūstis.
Eismo valdymo centre dirba du vyriausieji inžinieriai ir vienas inžinierius. Jie reguliuoja programas ir įjungia naujas sankryžas, bei operatorė, kuri priima skambučius iš vairuotojų, seka Bendrojo pagalbos centro pateikiamą informaciją ir stebi Vilniaus gatves milžiniškoje sienoje su ekranais, į kuriuos patenka vaizdas iš 54 miesto kamerų.
Automobilius stebi jutikliai
Nuolat vairuotojus Vilniuje seka 2 tūkst. jutiklių.
Apie 1200 iš jų yra vaizdo stebėjimo kameros, kuriose būna suformuotos 3–4 virtualiosios eismo kilpos, reaguojančios į tai, ar prie sankryžos yra automobilis, ar ne. Kiti įrenginiai – tai indukcinės kilpos asfalto dangoje.
Visi šie įrenginiai išdėstyti 260-yje Vilniuje esančių šviesoforais reguliuojamų sankryžų. Jie montuojami prie „Stop“ linijos ir 30 metrų nuo šviesoforo.
Tai reiškia, kad, nelygu sankryžos dydis, joje gali būti ir daugiau nei 10 įvairių daviklių, šviesoforai reaguoja ir į pėsčiųjų šviesoforų paspaudimus.
Iš daviklių gauta informacija tiesiogiai patenka į eismo valdymo sistemą ir nusprendžia, kada vienur ar kitur jungti žalią šviesą.
Todėl nedrausmingi vairuotojai nubaudžia patys save. Jei vakare, kai eismas nebėra intensyvus, automobilis sustoja pervažiavęs „Stop“ liniją ar gerokai jos neprivažiuoja, sistema jo nepastebi ir vairuotojui gali tekti laukti žalios visą amžinybę.
Išskiria du mėnesius
A.Apanovičius sakė, kad kasmet rugsėjį ir gruodį šviesoforų sistema sulaukia daugiausia kritikos. Tai sutampa su staigiu eismo srauto padidėjimu.
„Vasarą visi pripranta prie eismo, kai srautai tikrai maži. Tuomet, kaip ir gruodį, jie staiga išauga ir kyla nesusipratimų“, – sakė jis.
Eismo valdymo centras sulaukia įvairių skambučių iš vairuotojų. Pasak A.Apanovičiaus, kartais būna gedimų, bet dažniausiai vairuotojai skųsdamiesi sutirština spalvas.
„Galime atsidaryti kiekvienos sankryžos vizualizaciją realiu laiku. Būna, kad paskambinęs žmogus sako, jog žalias signalas dega 2–3 sekundes, tačiau mes matome, kad 18 sekundžių.
Kiekvienas žmogus turi savo nuomonę. Pėsčiasis – kad ilgai neužsidega žalia, vairuotojas – kad jam nuolat raudona“, – pasakojo A.Apanovičius.
Eismą stabdo ir slunkiai
Duomenų bazėje kiekvienos sankryžos darbą atspindi spalvotų linijų rinkinys. Jomis pažymėta kiekviena galima kryptis, šviesoforo spalvos pagal laiko intervalus ir automobilių srautas. Taip galima stebėti, ar jis tolygiai pasiskirsto, ar viena kryptimi nelieka stovėti daugybė automobilių, o kitoje be reikalo dega žalia.
Tačiau laikinai „Susisiekimo paslaugų“ vadovo pareigas einanti Modesta Gusarovienė tvirtino, kad kai kuriose Vilniaus vietose spūsčių tiesiog neįmanoma išnaikinti.
„Jei sankryža pasiekusi tokį automobilių lygį, koks gali pro ją pravažiuoti, daugiau praleisti neįmanoma“, – sakė ji.
Pašnekovės manymu, sankryžų pralaidumas kur kas labiau priklauso nuo pačių vairuotojų kultūros ir atidumo.
„Į kairę galėtų pasukti dukart daugiau automobilių, nes vairuotojai prie sankryžų miega. Faktiškai pravažiuoja 8 automobiliai, nors galėtų 12–16, jei nevažiuotų tokiais dideliais tarpais“, – pateikė pavyzdį ji.
Vairuotojus pristabdo tyčia
Kiekvienam vairuotojui neįmanoma įtikti ir dėl to, kad nuo kiekvieno pakeitimo priklauso ir visų aplinkinių sankryžų darbas.
„Negalime pakeisti vienos sankryžos, nes tai turi įtakos kitai.
Problema būtų tik perkeliama į kitą vietą. Pavyzdžiui, eismo įvykis turi įtakos net kitoje miesto pusėje esančioms sankryžoms“, – aiškino M.Gusarovienė.
Todėl kartais vairuotojams tenka ilgiau pastovėti prie raudono signalo, kad eismas neužsikimštų toliau.
Vienas tokių atvejų – žalieji koridoriai. Tuomet pirmenybė tenka pagrindine gatve važiuojančiam transportui, o važiuojantiems iš šalutinių gatvių ilgiau dega raudona. Be to, žaliųjų koridorių kryptis keičiasi pagal paros metą.
Per spūstis vairuotojai gali būti ir specialiai pristabdomi, jeigu prie priekyje esančių sankryžų jau susidariusios spūstys.
Pavyzdžiui, jeigu yra didžiulis srautas važiuojančių Vilniaus centro link, vairuotojai gali pastebėti, kad ir pagrindinėse gatvėse ilgiau degs raudona, nes vienu metu į centrą suvažiavus per daug automobilių eismas visiškai sustotų.
Žalieji koridoriai:
Oro uostas–Žaliasis tiltas
Žaliasis tiltas–Kalvarijų g./Kareivių g. sankryža
Kareivių g.
Antakalnio g.
Pylimo g.
Mindaugo g.
Kauno g.
Savanorių pr. nuo centro iki Savanorių žiedo
Konstitucijos pr.
Kęstučio g.
Justiniškių g.
Laisvės pr. nuo Spaudos rūmų iki Pašilaičių
Ateities g.
