Juk ne visuomet norisi susimąstyti, ar padarei viską, kad būtum saugus kelyje. O tuo labiau – pripažinti padarytas klaidas.
Psichologas Mykolas Valainis atkreipė dėmesį, kad pirmiausia reikėtų atskirti pagrįstą kritiką nuo nepagrįstos. Jei kelių būklė neatitinka visuomenės narių lūkesčių, natūralu, kad jie ims priekaištauti.
Nežada neįmanomo
Vis dėlto, kaip pažymėjo valstybės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ vadovas Petras Kaučikas, patys kelininkai niekada kategoriškai nepareikš, kad gatvės buvo nuvalytos idealiai.
Garantuoti, kad danga bus švari, o eismo sąlygos – tokios kaip vasarą, tiesiog neįmanoma.
Pašnekovas patikino, kad darbai atliekami laiku ir kokybiškai, tačiau vien dėl kelio dangos ir verstuvo nelygumo gali pasitaikyti ruožų, kuriuose liks nedidelis sniego sluoksnis.
Galima pilti daugiau druskos, tačiau jos kiekis irgi ribotas. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad mišinys kenkia ir transporto priemonėms, ir pačiai kelio dangai.
„Nė vienoje valstybėje, kurioje žiemą šąla ir sninga, darbų atlikti idealiai neįmanoma“, – konstatavo įmonės vadovas.
Nesigilinantys į situaciją vairuotojai skuba kaltinti kelininkų, tačiau paradoksas toks, kad žuvusiųjų skaičius gerokai didesnis vasarą, kai jie priekaištų beveik neišgirsta.
Žmogiškas bruožas
Vertindamas situaciją iš vairuotojo pozicijos P.Kaučikas sakė, kad jam puikiai suprantamas vairuotojo nenoras pripažinti savo kaltės dėl eismo įvykio.
Priežastys gali būti įvairios: netinkamos padangos, netvarkingas automobilis ar netgi viršytas greitis. Tačiau pripažinti suklydęs gali ne kiekvienas.
Vertindamas tuos atvejus, kai vairuotojai į avarijas pakliūva dėl savo nerūpestingo elgesio, M.Valainis priminė, kad tuomet įsijungia mechanizmas, kuris saugo žmogaus savivertę. Jis ir verčia ieškoti atpirkimo ožių.
„Sakyčiau, kad dėl nesėkmių kaltinti kitus, o sėkmių nuopelnus prisiimti sau – labai žmogiškas bruožas. Tuo remiasi sveika savivertė“, – komentavo jis.
Tai leidžia blogus nutikimus priskirti prie netinkamai susiklosčiusių aplinkybių, tačiau, anot psichologo, nėra labai brandu.
„Emocine branda pasižymintys žmonės geba toleruoti savo nesėkmes ir atskirti, kur yra jo atsakomybė, o kur kieno nors kito“, – kalbėjo M.Valainis.
Taigi jei akivaizdžiai būdamas kaltas pats žmogus ieško kaltininkų aplinkui, tai rodo, kad jis negali pakankamai susikoncentruoti į savo klaidas ir galvoti apie tai, ką reikėtų daryti, kad ateityje jos nesikartotų.
Pašnekovas sutiko, kad žiemą gali nutikti visko, tačiau patarė lietuviams susitelkti į dalykus, kuriuos jie gali kontroliuoti: saugų vairavimą ir automobilio priežiūrą.
Emocijos blaško dėmesį
Pykti ant kelininkų nėra prasmės, o neigiamos emocijos apskritai gali turėti pražūtingą poveikį.
„Emocijos tikrai turi įtakos gebėjimui sutelkti dėmesį ir koncentruotis, todėl jei aš jau visai nebesivaldau, plūstuosi ir ieškau kaltų, pats patenku į labai pavojingą situaciją“, – aiškino psichologas.
Bendraudamas su regiono žiniasklaidos atstovais P.Kaučikas niekuomet neprašo, kad jie imtų ginti kelininkus, tačiau pageidauja, kad rengdami reportažus jie parodytų tikrąsias avarijų priežastis.
„Gilinantis į detales paaiškėja, kad kelininkai vis dėlto nebuvo kalti, o pats vairuotojas priėmė neteisingą sprendimą“, – pažymėjo jis.
Jei vairuotojas nesilaiko saugaus eismo taisyklių, net įrengtos inžinerinės priemonės keliuose menkai veikia, o tai, anot P.Kaučiko, yra labai apmaudu.
Užsimindamas apie konfliktus tarp eismo dalyvių M.Valainis sakė, kad jų būtų mažiau, jei kiekvienas gerai žinotų savo atsakomybės ribas.
„Kai yra aiškus reglamentavimas, kas, už ką ir kada atsakingas, labai sumažėja emocinės priešpriešos. Įstatymo raidė tuomet aiškiai pasako: „Šiuo atveju kaltas tu“, – komentavo pašnekovas.
Visuomenės brandos ženklai
Pasak psichologo, tai puikiai iliustruoja įvesta neįskaitinių eismo įvykių deklaracijų pildymo tvarka. Anksčiau policija važiuodavo į kiekvieną įvykį, o dabar pamažu perpratę taisykles vairuotojai išmoko draugiškai susitarti ir kaltininkas dažniausiai prisipažįsta pats.
„Tai irgi rodo visuomenės brandą. Nebereikia arbitrų, kurių vaidmenį atlieka policininkai, nes žmonės supranta, kad patys turi laikytis taisyklių“, – sakė jis.
P.Kaučikas taip pat pasidžiaugė, kad situacija pastaraisiais metais gerokai pasikeitė. Jis prisimena laikus, kai vairuotojai nenoriai segėsi diržus, o policija mažai tai kontroliavo, tačiau dabar nė įspėjimų nebereikia – segasi beveik visi.
„Baudų sistema davė vaisių, bet manau, kad labiausiai padėjo švietėjiška veikla. Žmonės susimąstė apie savo elgesį – tiek vairuotojai, tiek ir pėstieji“, – optimizmo nestokojo jis.
Anot pašnekovo, pavojingiausia eismo dalyvių grupė išlieka jauni vairuotojai, kurie norėdami padaryti įspūdį kitiems žūsta absurdiškiausiose avarijose.
Jis pažymėjo, kad savo saugumu nelinkę rūpintis kaimo vietovėse gyvenantys žmonės. Išdalytų atšvaitų jie nešioti nenori ir tamsiose šalikelėse tarsi pabaisos gąsdina vairuotojus.
