Vasario 19 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijoje (LAKD) buvo pasirašyta nauja bendradarbiavimo sutartis su Kauno technikos kolegija.
Kartu su kelius prižiūrinčiomis įmonėmis susitarta populiarinti kelių inžinerijos studijų programą, rengti mokslines konferencijas ir seminarus. Taip pat nuolatos bus keičiamasi informacija apie šių dviejų institucijų atliekamus mokslinius tyrimus.
Ne mažiau svarbu kolegijos studentams ir tai, kad nuo šiol jiems bus lengviau susirasti praktikos vietą, o keičiant specialybės reikalavimus bus atsižvelgiama į realius darbdavių poreikius.
Žinių amžiaus specialistai
LAKD direktorius Egidijus Skrodenis įsitikinęs – norint suteikti visuomenei kokybišką paslaugą, savo gretose reikia turėti geriausius specialistus. O jų parengti neįmanoma nepalaikant ryšių su mokymo įstaigomis.
„Mes žinome, ko iš jų reikalauti, kokios tendencijos vyrauja kitose šalyse, kaip keliai turėtų atrodyti ateityje. Šias žinias gaunančios mokslo įstaigos gali parengti specialistus, kurie iš karto įsilies į darbo rinką“, – kalbėjo vadovas.
Savo ruožtu mokslo institucijos daugiau dėmesio skiria inovacijų tyrimams ir efektyvesnių sprendimų paieškoms. Siekiama, kad baigiamąjį darbą ruošiantys studentai galėtų LAKD pristatyti idėjas, kurios leistų efektyviau panaudoti valstybės lėšas.
Už bendradarbiavimą su mokslo įstaigomis atsakingas LAKD laikinai einantis direktoriaus pavaduotojo pareigas Zigmantas Perveneckas išskyrė dvi svarbiausias bendradarbiavimo su mokslo įstaigomis kryptis – tai specialistų rengimas ir moksliniai tyrimai.
Jis tikisi, kad dėstytojai ne tik suteiks studentams būtiną fundamentalių ir inovatyvių inžinerijos žinių bagažą, bet ir įdiegs jauniems specialistams norą mokytis visą gyvenimą.
Z. Perveneckas pažymėjo, kad valstybės investicijos rengiant specialistus, kurie turi aiškiai nubrėžtą ateitį, labiau atsiperka. Anot jo, geriausias perspektyvas turės dvigubą specialybę įgyjantys studentai, todėl būsimiems kelių infrastruktūros darbuotojams patarė neapsiriboti viena sritimi.
Pašnekovas pažymėjo, kad anksčiau visas dėmesys buvo skiriamas kitų šalių specialistų parengtoms inovacijoms diegti, jas pritaikant prie lietuviškų sąlygų, o dabar pereinama ir prie savų produktų kūrimo.
Direkcijos atstovo manymu, klausimas apie eismo saugumo reikalavimus ateityje turėtų transformuotis.
Reikalavimas turi tapti savaime suprantamas tiek projektus rengiantiems specialistams, tiek techninius reglamentus rengiančioms institucijoms. Kelių infrastruktūra ir jos saugumas turi būti sinonimai.
Įranga keičiasi sparčiai
Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas pasakojo, kad glaudus bendradarbiavimas su kelių priežiūros įmonėmis tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį.
Jis sutinka, kad labiau nei bet kada anksčiau reikia stengtis įdiegti jauniems specialistams norą mokytis. Darbuotojas turi gebėti pritaikyti savo įgūdžius prie tobulėjančių technologijų.
„Anksčiau tos technologijos iš esmės keisdavosi kas ketvirtį amžiaus, o šiandien prieš penkerius metus naudota įranga, ypač informacinių technologijų priedai, jau yra senstelėję“, – kalbėjo jis.
N.Varno teigimu, šiuolaikinės studijų programos yra pakankamai dinamiškos ir keičiasi pagal rinkos poreikius.
Atnaujinti jas kolegija gali ir savarankiškai, tačiau tokiu atveju naudos iš to bus mažai. Visai kas kita, kai svarstant jas atsižvelgiama į partnerių rekomendacijas, tada specialistai rengiami tikslingai.
Bendradarbiavimas išlaisvina mokymo įstaigas nuo poreikio įsigyti kelių statybos techniką, kuri yra labai brangi ir efektyviai gali būti naudojama vos keletą metų.
Baigiamųjų darbų temos, anot N.Varno, turėtų būti konkrečiai susietos su realia problematika.
Iki šiol studentai daugiausia imdavosi esamų kelių rekonstrukcijos ar naujų ruožų tiesimo, tačiau priežiūros ir eismo saugumo sprendimus nagrinėdavo ne taip detaliai.
Kolegijos vadovas pažymėjo, kad kol kas šalies keliuose žūva pernelyg daug žmonių, todėl eismo saugumo klausimams bus skiriama žymiai daugiau dėmesio.
Darbuotojų jau trūksta
VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių katedros vedėjas doc. dr. Virgaudas Puodžiukas pažymėjo, kad studentų darbai gali būti naudingi, tačiau po pristatymo universitete jiems reikia papildomo įdirbio plėtojant idėją ir atliekant tyrimus gamyboje.
Pašnekovo teigimu, itin aktualus pastaraisiais metais tampa ir naujų specialistų rengimas. Anot V. Puodžiuko, dabartinėje švietimo sistemoje neatsižvelgiama į paskiros pramonės šakos poreikius, todėl jie parengia mažiau specialistų, nei reikalauja darbo rinka.
Universiteto absolventai labiausiai linkę rinktis darbo vietas sostinėje, o nuošalesniuose regionuose jų jau trūksta.
„Vyksta natūrali kadrų kaita – žmonės išeina į užtarnautą poilsį. Dabar visoje Lietuvoje, išskyrus galbūt Vilnių, labai stinga specialistų“, – konstatavo V. Puodžiukas.
Atokesnėse vietose kelių priežiūros darbų imasi mokytojai, elektrikai, miškininkai, žemės ūkio specialistai. Taip mažinamas nedarbas, tačiau karjeros galimybės tokiems žmonėms yra labai ribotos.
„Jie gali atlikti paprasčiausias užduotis, taip pat galbūt daryti apskaitą, organizuoti darbus, tačiau negali būti projektavimo specialistai“, – sakė katedros vedėjas.
V.Puodžiuko nuomone, keliams ir geležinkeliams artimų mokymo programų populiarinimas turėtų būti vienas svarbiausių bendradarbiavimo akcentų.
Jis viliasi rasti naujų būdų pritraukti moksleivius, nes darbo vietos jiems faktiškai garantuotos.
