Pėstieji čia saugiai negali pereiti gatvės, o vairuotojai dažnai priversti pažeisti Kelių eismo taisykles (KET) – ką jau kalbėti apie viešojo transporto stoteles pačioje sankryžoje ir jokiais ženklais nenurodytą išvažiavimo iš jos tvarką.
Kodėl chaotišką stoties eismą sunku sureguliuoti – ir kaip eismo dalyviams elgtis?
Plati, intensyvi ir chaotiška – taip galėtume apibūdinti žiedinę Vilniaus sankryžą prie geležinkelio ir autobusų stoties.
Priversti pažeisti taisykles
Pėsčiųjų srautai čia dideli, nuolat atvyksta ir išvyksta viešasis miesto transportas, tad, norint tvarkingai pervažiuoti šią vietą, reikia ypač atidžiai stebėti kitus eismo dalyvius. Tiesa, dažnai vairuotojai būna tiesiog priversti pažeisti kelių eismo taisykles.
„Šioje sankryžoje yra ilgos perėjos, ir vairuotojams sunku laikytis kelių eismo taisyklių. Taisyklėse pasakyta, kad reikia duoti kelią įžengusiems į važiuojamąją dalį.
Mes matome, kokios ilgos yra pėsčiųjų perėjos, ir, kai į perėją įžengia pėsčiasis, jei visi vairuotojai praleistų taip, kaip reikalauja taisyklės, visi vairuotojai tiesiog stovėtų“, – sako Sigitas Kūjalis, Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas.
Vairavimo mokyklos „Autologija“ vadovas Kastytis Povilaitis pastebėjo, kad šioje sankryžoje vairuotoja patenka į itin nemalonią padėtį: iš galio važiuojantys eismo dalyviai ragina juos važiuoti toliau, tačiau norėdami praleisti pėsčiuosiu jie turi stovėti vietoje.
„Ten verkiant reikėtų požeminių pėsčiųjų perėjų, kurios yra kai kuriuose kituose miestuose. Kitu atveju pravažiuoti nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių įveikti šią sankryžą, sakyčiau – misija neįmanoma“, – konstatavo jis.
Išvažiuoti dešine juosta
Dar viena eismo įvykių ir bendros sumaišties priežastis – kelio ženklų trūkumas. Nepaženklintos ir eismo juostos. Ekspertai sako, kad dėl to ir susidaro situacijos, kai iš žiedinės sankryžos vairuotojai mėgina išvažiuoti, manevruodami iš trijų ar net daugiau skirtingų eilių.
K. Povilaitis sakė, kad nematydami ženklinimo dalis vairuotojų tiesiog pasimeta: kyla konfliktai ir problemos.
Remiantis KET nuostatomis, tokią žiedinę sankryžą galima palikti tik išvažiuojant ir dešinės kraštinės eismo juostos. Tačiau geležinkelio soties žiede tose vietose yra viešojo transporto stotelės, todėl vėl tampa neaišku – kaip reikėtų elgtis.
Kad atsidūrę stoties sankryžoje žinotume, kokiomis taisyklėmis turime vadovautis, specialistai primena, kaip važiuoti žiedine sankryža, kuri nepažymėta jokiais kelio ženklais.
„Tuose žieduose, kuriuose nėra ženklų ar gatvės ženklinimo, mes visomis eismo juostomis galime važiuoti ratu, o išvažiuoti – tik persirikiavę į dešinę eismo juostą. Bet koks kitas išvažiavimas – iš vidurinės ar juo labiau iš kairės eismo juostos – yra negalimas“, – aiškino K. Povilaitis.
Susižeidžia ir keleiviai
Vairavimo mokyklos vadovas pastebėjo, kad dėl vienodo eismo organizavimo Vilniaus žiedinėse sankryžose, vilniečiai nežino, kaip elgtis kituose miestuose. Kaimyninėse šalyse taip pat įrengtas ne vienas žiedas, iš kurių išvažiuoti galima tik pasirinkus dešinę eismo juostą.
Kai taisyklių nesilaikoma, dažniausiai nukenčia pėstieji, tačiau pavojus kyla ir viešojo transporto keleiviams.
„Dėl chaotiškos eismo, viešojo transporto vairuotojams tenka staigiai stabdyti. Autobusuose krenta tvirtai įsikibti nesuskubę keleiviai, kurie taip pat susižeidžia“, – įprastas traumų aplinkybes įvardino S. Kūjalis.
Sumaištis kyla ir viešajam transportui pajudant iš stotelių. Taisyklės, kuri šioje situacijoje suteiktų jiems pirmenybę nėra, tačiau automobilių vairuotojams vis tiek tenka juos praleisti.
„Išvažiuodami iš stotelės jie jau yra užėmę tą dešinę eismo juostą, tuo metu kiti vairuotojai išvažiuodami iš žiedo jos dažniausiai neužsiima.
Išeina taip, kad maršrutinis transportas lyg ir nepažeidžia taisyklių, o visi kiti – pažeidžia, todėl turi nusileisti ir praleisti“, – šią painią situaciją aiškino K. Povilaitis.
Užstoja pėsčiųjų perėjas
Tačiau dar daugiau nepatogumų sukelia stovintis viešasis transportas. Autobusai ir troleibusai tiesiog užstoja pėsčiųjų perėjas.
LRT televizijos laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ pasidomėjo, ar Vilniaus savivaldybė išgirdo gyventojų ir miesto svečių skundus dėl nesaugios ir neaiškios stoties žiedinės sankryžos.
Pasirodo, šios vietos eismo gerinimo darbai pradėti praėjusiais metais. Kada nueiti iš traukinio į autobuso stotelę nebebus pavojinga?
Vilniaus miesto savivaldybės eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis pasakojo, kad jau Geležinkelio jau buvo įrengtos pirmosios saugumo salelės. Šiais metais panašių priemonių ketinama imtis į kituose išvažiavimuose.
Galbūt sužymėjus eismo juostas ir įrengus papildomas saleles ši sankryža taps saugesnė, tačiau kol kas ją įveikiantys vairuotojai turėtų būti itin budrūs ir nepamiršti laikytis taisyklių.
Plačiau žiūrėkite LRT televizijos laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ reportaže.
