Papildomais laisvadieniais džiaugiasi visi, išskyrus žmones, dirbančius specialiosiose tarnybose. Jiems tai papildomos įtampos dienos.
Tačiau ar negalėtų viskas būti kitaip? Galbūt nustoję beatodairiškai skubėti galėtume sukurti tikrai šventišką nuotaiką, kurios vėliau nedrumstų kraują stingdančios eilutės eismo įvykių suvestinėje.
Vairuojančių moterų asociacijos „Racing Ladies“ vadovė Asta Jonušienė pastebėjo, kad šventinis laikotarpis yra toks metas, kai žmonės labiausiai susitelkę į pasiruošimą joms.
Dovanų, lauktuvių ir šventiniam stalui skirtų maisto produktų pirkimas tampa tikra medžiokle. Savaitgaliais vairuotojai taip pat atsipalaiduoja.
„Jie skuba, lekia, suka galvą, kaip viską suspėti, yra kiek daugiau išsiblaškę, o pakliuvę į spūstis tampa nervingi. Tai galiausiai lemia ir pagarbos kitiems eismo dalyviams stoką“, – kalbėjo pašnekovė.
Kadangi visi tuo užsiima beveik vienu metu, gatvėse atsiranda pastebimai daugiau transporto priemonių, o tai jau savaime kelia sumaištį.
Kaip pasiruošti kelionei
A. Jonušienė patarė tokiu laikotarpiu pasistengti išlikti kultūringiems, pirmiausia dėl savęs, ir linkėjo daugiau rimties bei supratimo.
„Būkime atidesni. Svarbu tiek pasirinkti saugų greitį, tiek jausti atsakomybę už kitus eismo dalyvius. Juk norisi, kad šventės visiems suteiktų tik gerų įspūdžių“, – sakė pašnekovė.
Turėdami daugiau laisvadienių žmonės linkę planuoti ilgesnes keliones, kurių metu aplanko seniai matytus draugus ir artimuosius.
Ruošdamiesi tokioms išvykoms įsitikinkite, kad automobilis yra techniškai tvarkingas. Geriausia apžiūrą patikėti specialistams, tačiau yra dalykų, kuriuos galite patikrinti tiesiog kieme.
„Juk patys galime savarankiškai pasitikrinti slėgį ratuose, ypač jei oro sąlygos prastesnės, taip pat pasipildyti langų skysčio“ – pažymėjo A. Jonušienė.
Ji priminė, kad į ilgesnes keliones reikia leistis tik pailsėjus, o prie vairo negalima pervargti.
Šiuo klausimu atliktų tyrimų išvados iškalbingos – pervargęs mieguistas vairuotojas pavojingumu kelyje prilygsta girtam.
„Aš niekada nevairuoju pervargusi. Man vairavimas yra malonumas, o koks malonumas, kai akys limpa ir svajoji tik apie poilsį. Galų gale tai nesaugu ir mano šeimai“, – pažymėjo pašnekovė.
Privalome rūpintis vaikais
Kelionėse suaugusieji privalo pasirūpinti ne tik savo, bet ir savo atžalų saugumu. Vaikiškų kėdučių naudojimo pažeidimų užfiksuojama vis rečiau, tačiau jų vis dar pasitaiko.
Dažnai tėvai turi kėdutes, tačiau jas naudoja ne taip, kaip reikia. Svarbu ne tik turėti reikiamą priemonę, bet ir ją tinkamai pritvirtinti.
A. Jonušienė sakė keliuose dar atkreipianti dėmesį į tokius vaizdus, kai tėvas ar mama prie vairo sėdi prisisegę saugos diržus, o jų atžala blaškosi ant galinės sėdynės.
„Per televiziją rodytos socialinės reklamos padarė didelę įtaką vairuotojams, bet to, matyt, dar neužtenka“, – svarstė ji.
Gale sėdinčių keleivių įpročiams ugdyti irgi vis dar reikia skirti dėmesio. Asociacijos vadovės manymu, šiuo atveju svarbiausia – šviesti visus nuo mažens.
„Reikia kalbėti apie tai darželiuose, mokyklose, vykdyti socialines kampanijas. Ir toliau rodyti įtikinamas reklamas, iš kurių matyti neatsakingumo pasekmės, per televiziją“, – apie galimybes siekti permainų kalbėjo A. Jonušienė.
Ji prisiminė atvejus, kai vaikai grįžę po tokių pamokėlių patys prašo būti prisegami saugos diržais.
Visi vairuotojai lygūs
Švenčių metu taip pat vertėtų prisiminti, kad keliuose pasirodo eismo dalyvių, kurie galbūt mažiau laiko praleidžia prie vairo. A. Jonušienė stebėjosi, kad visuomenė iki šiol yra ne itin tolerantiška vairuojantiems senjorams.
Tačiau ir pastaruosius ragino prisiminti eismo kultūros ir saugumo pagrindus.
Jei yra dvi eismo juostos, nebūtina visuomet važiuoti antrąja. Taip pat vertėtų nepamiršti stebėti veidrodėlius, žiūrint, kas vyksta šalia mašinos ar už jos.
A. Jonušienė vairuotojų nelinkusi skirstyti nei pagal amžių, nei pagal lytį. Ji žavisi vyresnio amžiaus vairuotojais ir stengiasi būti jiems tolerantiška. Kitiems patarė sekti tuo pačiu pavyzdžiu.
„Mums, sakyčiau, ir taip būdinga per daug negatyvo bendraujant, o visa tai persikelia ir į vairavimo kultūrą“, – įžvalga dalijosi pašnekovė.
Anot jos, pavyzdingas vairuotojas turi būti pozityviai nusiteikęs, mandagus ir atidus, o svarbiausia – blaivus.
Svarbu tobulinti įgūdžius
Asociacijos vadovė sutiko, kad moterys yra ir atsargesnės, ir santūresnės vairuotojos. Tas, kurioms trūksta drąsos, pasitikėjimo savimi, ji paragino daugiau praktikuotis. Joms reikėtų nevengti sportiškesnio, ekstremalesnio vairavimo kursų.
„Tai leidžia užtikrinčiau elgtis kelyje. Kviečiu moteris dalyvauti mėgėjiškuose kartingo, orientacinio ralio, slalomo varžybose. Patikėkite, tai pati geriausia praktika prie vairo“, – ragino ji.
A.Jonušienės manymu, stereotipai moterų atžvilgiu keičiasi. Kaip vairuotoja ji visai nejaučia negatyvaus eismo dalyvių vyrų požiūrio.
„Nemanau, kad yra didelis skirtumas tarp vairuotojo vyro ar moters.
Galbūt vyrai linkę greičiau priimti sprendimus kritinėse situacijose, bet kiekvieną dieną gatvėse važinėjant lytis per daug nelemia. Daug svarbiau yra laikytis Kelių eismo taisyklių“, – konstatavo veikli moteris.
Anot pašnekovės, moterų atsargumą prie vairo lemia stipresni jų savisaugos instinktai. Dėl to jos kelyje elgiasi apdairiau, o vyrai – užkariautojai, todėl prie vairo agresyvesni.
