Jei nėra dviračių tako, važiuojant keliu reikia pasitraukti kuo arčiau dešiniojo krašto. Taip dviratininkas išlieka ant asfalto dangos ir tuo pat metu palengvina gyvenimą jį apvažiuojantiems vairuotojams.
Vienas labiausiai patyrusių Lietuvos dviratininkų Tomas Vaitkus per treniruotę važiuoja 40 km/val. greičiu arba dar sparčiau, tačiau stengiasi netrukdyti motorizuotajam transportui.
Sportininkas patikino, kad automobilių vairuotojų pagarba dviratininkams per pastaruosius metus pastebimai išaugo.
Jis itin patenkintas situacija gimtojoje Klaipėdoje. Anot pašnekovo, šiame mieste gyvenantys dviratininkai turėtų būti laimingi. Transporto srautas čia mažesnis nei Vilniuje ar Kaune, tačiau ir pagarbos jaučia daugiau.
Gąsdina autobusų vairuotojai
Problemų profesionaliam dviratininkui vis dar kelia sunkvežimių ir maršrutinių autobusų vairuotojai. Į dviračius kelyje jie vis dar žiūri kaip į judančias kliūtis. Pasitaiko atvejų, kai priartėję pavojingai arti grasina nustumti nuo kelio.
T. Vaitkui labiausiai nepatinka visuomeninio transporto vairuotojų elgesys.
„Suprantu, kad jiems visą dieną tenka važiuoti tuo pačiu maršrutu, todėl jie viską daro automatiškai. Kelyje pasirodęs dviratininkas – eilinė kliūtis, kurią aplenkiant reikia daugiau atidumo“, – galimą vairuotojų nepasitenkinimo priežastį įvardijo jis.
Sportininkui taip pat susidaro įspūdis, kad sunkiojo transporto vairuotojai nori atgrasyti dviratininkus nuo važiavimo bendrojo naudojimo keliais.
Jis prisiminė visai neseną atvejį, kai plačioje gatvėje autobuso vairuotojas, užuot saugiai jį aplenkęs, tyčia pravažiavo visiškai šalia.
„Tokiame kelyje jis mane galėjo apvažiuoti 1,5 metro atstumu ir būtų leidęs jaustis saugiau, tačiau važiavo taip arti, kad veidrodėliu galėjo kone kepurės bumbulą numušti“, – situaciją iliustravo pašnekovas.
Auklėdamas įžūliausius vairuotojus sportininkas juos pasodintų ant dviračių ir lieptų jiems važiuoti keliu šalia sunkvežimių. Galbūt savo kailiu pajutę, koks tai jausmas, jie susimąstytų?
T. Vaitkus pažymėjo, kad nors bendrojo naudojimo keliais numynė dešimtis tūkstančių kilometrų, akistatos su sunkiasvoriais vilkikais vis tiek kelia nerimą.
Sunkvežimiui ar didesniam automobiliui pravažiavus labai arti pro šalį dviratininkas pasijunta silpnas ir nesaugus.
„Juk nesi geležinis, todėl jei nutrenks ar pervažiuos, galima sakyti, iš tavęs nieko neliks“, – apie pavojų kalbėjo sportininkas.
Stengiasi netrukdyti kitiems
Pavojingiausią avariją profesionalus dviratininkas patyrė Italijoje.
Treniruotės metu jam leidžiantis nuo kalno iš šalutinio kelio automobiliu išvažiavo moteris. Sustoti sportininkas nespėjo, o apvažiuoti nepavyko, nes tą pačią kryptį vengdama susidūrimo pasirinko ir vairuotoja.
„Jau maniau, kad baigsis liūdnai, bet tik susiuvo žaizdas, o vėliau liko šašus nusilupti“, – dabar tą avariją su šypsena prisimena sportininkas.
Kristi nuo sportinio dviračio skausminga, nes, be šalmo ir specialių pirštinių, nėra jokios papildomos apsaugos, o drabužis visiškai plonas.
Sportininkas pažymėjo, kad ir patys dviratininkai ne visose situacijose yra teisūs. Kartais norėdami pateisinti savo elgesį jie kaltina prastą infrastruktūros būklę ir nepakankamai aukštą eismo kultūros lygį.
„Esu matęs, kaip jie tuo naudojasi ir atsiriekia daugiau gatvės pločio, nei jiems iš tiesų reikia. Kai vairuotojui reikia tokį dviratininką lenkti, ir kyla nesutarimų“, – svarstė pašnekovas.
Jis per treniruotes važiuoja ne asfalto danga, bet kelkraščiu ir stengiasi užimti kuo mažesnį plotį, kad kiltų nuo mažiau konfliktų su kitais eismo dalyviais.
T. Vaitkui smagiausia treniruotis Ispanijoje.
Ten dviračių eismo kultūra itin aukšto lygio. Puikios sąlygos ir Belgijoje. Čia daugelyje kelio ruožų abiejose pusėse įrengti dviračių takai. Tačiau dar svarbiau, kad visi laikosi nustatytos tvarkos.
„Jei esi sportininkas, ten dviračių taku gali važiuoti tikrai greitai. Retas atvejis, kad tau kas nors sutrukdytų. Galbūt reikės aplenkti lėtesnį dviratininką, bet tai didelių problemų nesudaro“, – pasakojo dviratininkas.
Pamatę gatve važiuojantį dviratininką automobilius vairuojantys belgai jį nukreips į šalia esantį dviračių taką. Pašnekovas pasakojo, kad taip daryti bando ir lietuviai, tačiau jų patarimais jis retai pasinaudoja.
Užimti dviračių takai
Vieną kartą šalikele važiuojantį T. Vaitkų sustabdę Lietuvos kelių policijos pareigūnai parodė į greta einantį dviračių taką.
Incidentų pėsčiųjų ir dviračių takuose vis tiek gali pasitaikyti, tačiau kai greitis nedidelis, gerokai sumažėja sužeidimų tikimybė.
Kitiems eismo dalyviams sunku suprasti dviratininkų poreikius, todėl, pašnekovo manymu, tarpusavio pagarbos problemos spręsis tik su laiku augant jų skaičiui.
Jis vylėsi, kad vairuotojai galiausiai supras, jog, užuot stovėję eismo spūstyje, galėtų tuo metu minti dviračio pedalus.
„Užuot 30 minučių ar dar ilgiau stovėjęs eismo spūstyje, vairuotojas galėtų sėsti ant dviračio. Taip pats ir greičiau nuvažiuos, kur jam reikia, ir gatvėje vienu automobiliu bus mažiau“, – konstatavo T. Vaitkus.
Sportininkas treniruojasi tik dieną, todėl žibintų savo dviračiui nemontuoja. Speciali apranga su šviesą atspindinčiais elementais jam atstoja ryškiaspalvę liemenę.
Tačiau į gatves naktį išvažiuojantiems dviratininkams jis patarė pasirūpinti žibintais: priekyje įtaisyti baltos, o gale – raudonos šviesos žibintus.
Pašnekovas pastebėjo, kad rajonų gyventojai jau įprato vilkėti ryškiaspalves liemenes. Tuo metu miestiečiai vis dar negali peržengti savotiško psichologinio barjero.
Nors profesionalūs dviratininkai retai važinėja tamsiuoju paros metu, jų aprangoje taip pat integruoti šviesą atspindintys elementai, o ir patys drabužiai yra ryškesni.
Atmintinė dviratininkams:
* Prieš važiuodami į gatvę patikrinkite ne tik padangų kietumą. Kiekvienas dviratis privalo turėti tvarkingą stabdį ir garso signalą. Tai padės išvengti pavojingų susidūrimų su pėsčiaisiais ir kitų pavojų.
* Dviratis turi būti su atšvaitais: gale įrengiamas raudonas atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, o ant ratų stipinų – oranžiniai atšvaitai. Taip tapsite geriau pastebimi vairuotojams bet kuriuo paros metu.
* Išvažiuodamas į bendrojo naudojimo kelią dviratininkas privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę. Vietoj jos taip pat galima ant dviračio įtaisyti žibintus. Priekyje turi degti baltos, o gale – raudonos šviesos žibintas. Jei į važiuojamąją dalį rengiatės išriedėti tamsiuoju paros metu, privaloma naudoti abi minėtas priemones.
*Jei esate jaunesni nei 18 metų, važiuodami keliu privalote dėvėti dviratininko šalmą. Atkreipiame dėmesį, kad šis reikalavimas galioja ir dviračiais vežamiems keleiviams. Vyresniems asmenims šalmai – rekomenduojami.
* Kur įmanoma, rinkitės dviračių taką. Jei jo nėra, važiuokite kelkraščiu pagal eismo kryptį. Jei tenka važiuoti šaligatviu, būkite dėmesingi ir netrukdykite pėstiesiems.
