Tuo puikiai galima įsitikinti pabendravus su tiesiog gatvėje sutiktais žmonėmis. Galbūt jie ne viskuo patenkinti, tačiau savo problemas jau pateikia ne kaip kaltinimus, o įvardija kaip viltis ir lūkesčius.
Mažiausiai apsaugoti dviračių transporto priemonių vairuotojai supranta, kad savo saugumu pirmiausia turi rūpintis jie patys.
Ne vienas pareiškė pastabą apie prie jų nepratusius automobilių vairuotojus, tačiau tuo pat metu pabrėžė, kad laikantis visų atsargumo priemonių daugelio pavojų galima išvengti. Tereikia būti dėmesingam, neskubėti ir prisiminti, kad kelyje esi ne vienas.
Atsargiai elgiasi visur
Tarp Lietuvos ir Kambodžos klajojantis verslininkas Audrius Lasauskas vasarą viešėdamas Vilniuje dažnai vairuoja „Harley-Davidson“ motociklą. Jis sako, kad mūsų vairuotojams dviratės transporto priemonės vis dar yra neįprastos, todėl jas ir pastebi sunkiau.
Anot pašnekovo, pavojų galima išvengti tik atsargiai vairuojant, o sėdant ant motociklo ši taisyklė galioja ne tik mūsų šalyje. Jis pripažino, kad lėkti norisi, tačiau svarbu tam atsispirti ir rinktis saugų greitį.
A. Lasauskas pastebėjo, kad motociklus lietuviai vertina panašiai kaip automobilius, tačiau skirtumai – akivaizdūs.
Pirmiausia dviratės transporto priemonės vairuotojas yra beveik neapsaugotas.
Gabaritai taip pat mažesni, todėl jie gali rasti papildomų stovėjimo vietų ten, kur automobiliai netelpa, o tai kartais erzina vairuotojus. Pašnekovas įsitikino, kad nepasitenkinimą sukelia ir sankryžoje į priekį prasmunkantys motociklininkai.
Kalbėdamas apie lietuvių eismo kultūrą A. Lasauskas sakė, kad yra nemažų pokyčių į gerąją pusę. Jau seniai nebeliko vairuotojų, kurie specialiai bandytų užkirsti kelią, nepraleisti.
„Tokio elgesio jau seniai nepastebiu. Jei yra didesnis tarpas, visuomet galiu be jokių problemų pravažiuoti“, – komentavo verslininkas.
Azijoje išmokta pamoka
Vis dėlto pašnekovas pažymėjo, kad ir skinantis kelią reikia būti kultūringam – neužkirsti kelio kitiems eismo dalyviams. Jo manymu, jei tokiose situacijose ir kyla konfliktų, tikrai ne dėl priešpriešos tarp automobilių vairuotojų ir motociklininkų.
„Mažą automobilį vairuojantis žmogus galbūt irgi jaučia, kad kartais kiti eismo dalyviai jį ignoruoja, nepraleidžia. Aš nematau konflikto tarp automobilininkų ir motociklininkų“, – savo nuomonę dėstė A. Lasauskas.
Jis juokavo, kad kai kuriuos eismo dalyvius galbūt erzina ir jo motociklo keliamas triukšmas. Tačiau tai taip pat viena saugumo priemonių. Nepratęs matyti motociklo vairuotojas, išgirdęs variklio griausmą, yra priverstas apsižvalgyti.
„Išgirdę, jog atvažiuoji, vairuotojai galbūt pamanys, kad tai didesnė transporto priemonė, ir prieš sukdami į kairę ar dešinę dar apsidairys. Jei važiuoti tyliai – gali ir nepastebėti“, – kalbėjo patyręs motociklininkas.
A. Lasauskas pažymėjo, kad išvažiuodamas į gatvę kiekvienas eismo dalyvis turi būti pasiruošęs prisiimti atsakomybę ne tik už save, net ir už tuos, kurie jį supa. Anot jo, dėl šios priežasties negalima važiuoti vien tik manant, kad turėdamas pirmenybę esi visiškai saugus.
Trukdo kvailas užsispyrimas
Analogiška situacija ir dėl pėsčiųjų. Gatvės atkarpoje gali nebūti perėjos, tačiau tai dar nereiškia, kad niekas nebandys pereiti kelio.
„Galbūt tai vienas iš nedaugelio blogų įpročių Lietuvoje – manymas, kad jei pagal taisykles turiu pirmenybę, tai žūtbūt turiu važiuoti pirmas. O juk neturi taip būti, reikia sekti kelią ir reaguoti į pasikeitusias sąlygas“, – konstatavo A. Lasauskas.
Pašnekovas pridūrė, kad paisyti Kelių eismo taisyklių būtina. Aišku, neįmanoma visų galimų situacijų surašyti, todėl reikia vadovautis ir gyvenimiška patirtimi, sugebėti teisingai įvertinti situaciją. Todėl kelyje niekada negalima skubėti.
Vasaros sezoną A. Lasauskas kitiems eismo dalyviams linkėjo tolerancijos, tačiau pažymėjo, kad pirmiausia reikia pradėti nuo savęs. Anot jo, nereikia kiekvieną kartą, kai esate nepatenkintas kito elgesiu kelyje, duoti laisvės negatyvioms emocijoms.
Motorolerį valdanti Miglė sutiko, kad automobilių vairuotojai dar nėra įpratę matyti dviračių transporto priemonių. Akimis jie ieško kitų masyvių transporto priemonių, atkreipia dėmesį į pėsčiuosius, tačiau likusių nepastebi.
„Didesnių transporto priemonių vairuotojai tavęs tiesiog nepastebi ir bando persirikiuoti faktiškai stumdami nuo kelio. Kartais šalutiniu keliu važiuojantys automobiliai nepraleidžia, nors tu judi pagrindiniu“, – dažniausiai pasitaikančius pavojus įvardijo mergina.
Kaip ir kiekvienas motorolerio vairuotojas, ji žino, kad taip gali nutikti, todėl visuomet yra budri, o savisaugos instinktai veikia puikiai.
Primena taisykles
Miglė pasigenda ir motociklams bei motoroleriams skirtų stovėjimo vietų. Savąjį stūmė nemažą atstumą vien tam, kad galėtų palikti saugiai. Vis dėlto, nepaisant visų nepatogumų ir pavojų, ji neketina atsisakyti motorolerio. Sako, kad esant šiltiems orams tai fantastiška transporto priemonė.
Miglė puikiai žino tarp motociklininkų populiarią saugumo instrukciją – įsivaizduok, kad esi nematomas. Prisimindama tai mergina beveik nenuleidžia piršto nuo garsinio signalo mygtuko, kad iškilus pavojui galėtų perspėti kitą vairuotoją ar pėsčiąjį.
„Ypač tais atvejais, kai matau, kad situacija sudėtinga ir kitas eismo dalyvis, manęs nepastebėjęs, gali pasielgti kaip nors keistai, visuomet laikau pirštą ant garso signalo. Tiesiog tuomet jaučiuosi ramiau“, – kalbėjo mergina.
Kasdien į darbą aštuonis kilometrus dviratį minantis vilnietis Edgaras Buiko stengiasi būti kuo atsargesnis, tačiau puikiai supranta, kad visiškai grėsmės išvengti negali. Anot jo, iki galo prognozuoti įmanoma tik savo paties veiksmus.
Incidentų su dviračiu vaikinui kol kas pavyko išvengti, tačiau jis pripažįsta, kad buvo nemažai situacijų, kai visai nedaug trūko iki avarijos. Vilnietis pastebėjo, kad automobilių vairuotojai ne visuomet laikosi Kelių eismo taisyklių.
„Pavyzdžiui, vairuotojas, išvažiuodamas iš kiemo ar šalia kelio esančios teritorijos, turi praleisti dviračių taku važiuojantį dviratininką.
Yra toks punktas taisyklėse. Būna, kad su automobilių vairuotojais kovoju dėl to, nors jie, nežinodami taisyklių, bando įrodyti savo tiesą“, – įprastą dviratininko kasdienybę apibūdino E. Buiko.
Dviratininkas gali sužeisti
Su pėsčiaisiais vaikinas nekonfliktuoja, stengiasi važiuoti tik dviračių takais, o kai jų nėra ir tenka rinktis šaligatvį, kitiems netrukdo. Tačiau dviratininką erzina pėstieji, kurie su ausinėmis žingsniuoja dviračių taku ir nė nesirengia jo praleisti.
„Juolab kad mūsų dviračių takai yra tiesiog pažymėta šaligatvio dalis. Tuomet sutikti savo pusėje pėstieji su ausinėmis tikrai trukdo. Pats neturi kur pasitraukti, o prašymų jie negirdi“, – nedėmesingiems pėstiesiems karčių žodžių negailėjo vaikinas.
E. Buiko stebina tai, kad pėstieji dviratininko nelaiko grėsme. Vaikinas sako, kad jie lengvai gali pasiekti 30 km/val. greitį, o susidūrimas gresia rimtomis traumomis. Todėl reikėtų atsikratyti įpročio žengti per dviračių taką neapsižvalgius.
„Vaikščiodamas pėsčiomis aš visuomet vengiu dviračių takų. Žinau, kaip tai erzina dviratininkus, tačiau ir kitiems vertėtų apie tai pagalvoti“, – komentavo pašnekovas.
Dviratininkas turi šviesos diodų žibintus, o važinėdamas naktį naudoja atšvaitus. Tačiau šalia automobilių nesijaučia saugiai, todėl į važiuojamąją dalį nelenda. Vilnietį stebina kitų dviratininkų įprotis važiuoti gatvėmis.
„Suprantu, kad žmonėms, kurie treniruojasi su sportiniais dviračiais, nėra kitos išeities, tačiau kodėl į kelią su dviračiu išvažiuoja senjorai arba žmonės, kurie tai daro kartą per metus, man sunkiai suprantama“, – nepritarimo neslėpė E. Buiko.
Anot vaikino, tokie 15 km/val. greičiu gatve riedantys dviratininkai tiesiog trikdo eismą.
Skaudžiai kritęs įsigijo šalmą
Kalbintas dviratininkas apskritai stengiasi nerizikuoti. Jei mato prie sankryžos artėjantį automobilį, pats važiuoja tik jį praleidęs. Jei nori pasisemti aštrių įspūdžių, važiuoja į mišką, tačiau čia – kiti pavojai.
Prieš metus skriedamas lauko keliu E. Buiko virto per dviračio priekį ir nusitraukė plaštakos raiščius. Vaikinas supranta, kad, kitaip nei rankos, galvos sugipsuoti nepavyktų, todėl nuo to laiko į mišką dviračiu leidžiasi tik mūvėdamas šalmą.
Mažiau pastebimų transporto priemonių mėgėjai dažnai užsimena, kad turbūt geriausias būdas parodyti automobilių vairuotojams, koks elgesys kelia realų pavojų, būtų pasodinti juos pačius ant dviračio arba motociklo.
Galbūt pabuvę kito eismo dalyvio kailyje jie išmoktų racionaliau vertinti situaciją ir suprastų, kad agresyviam elgesiui ir beatodairiškam skubėjimui kelyje tiesiog nėra vietos.
