Kalbėjimas pakeltu tonu ir necenzūriniai žodžiai šiuolaikinėje visuomenėje netoleruojami, tačiau tai tik natūrali vairuotojo, kuris suprato, kad prieš akimirką galėjo sužaloti pėsčiąjį, reakcija.
Pastarieji, nors ir būdami labiausiai pažeidžiami eismo dalyviai, kartais visiškai pamiršta rūpintis savo saugumu. Šilti vasariški orai pėsčiųjų elgesiui kartais turi ir nelabai geros įtakos – džiaugdamiesi saule jie būna kaip niekada išsiblaškę.
O juk taisyklių, kurios palengvina gyvenimą tiek jiems, tiek ir motorizuotų transporto priemonių vairuotojams, nėra tiek jau daug. Svarbiausios iš jų – gatvę kirsti pėsčiųjų perėjose, o jei jos reguliuojamos, privalu paisyti šviesoforo signalų.
Blogiausia, ką gali padaryti pėsčiasis, bandydamas pereiti gatvę, – bandyti įrodyti savo drąsą automobilio vairuotojui.
Eismo dalyvių santykiai turi būti grįsti tarpusavio pagarba ir supratimu, o gatvė – ne vieta provokuojamam elgesiui.
Ryšys su kitais dalyviais
Dažniausiai prieš žengiant į perėją užtenka tiesiog atidžiai stebėti artėjančios transporto priemonės vairuotoją.
Jei jis jūsų nemato ir važiuoja pernelyg greitai, rizikuoti neverta. Visai kas kita, jei eismo dalyvių žvilgsniai susitinka ir jau iš tolo matyti, kad automobilis mažina greitį.
Nors Kelių eismo taisyklės nereikalauja, pėsčiasis tokiu atveju taip pat galėtų greitu gestu padėkoti vairuotojui. Taip padidės tikimybė, kad ir prieš kitą perėją jis sumažins greitį.
Kitas svarbus aspektas – atsižvelgiant į metų laiką, nepamiršti tamsiuoju paros metu prisisegti atšvaito arba apsivilkti šviesą atspindinčios liemenės. Itin pavojingi naktiniai pasivaikščiojimai šalia intensyvaus eismo kelių.
Lygiai prieš savaitę Panevėžio rajone žuvo vilkiko parblokštas pėsčiasis. Vietos policija pranešė, kad nelaimė kelyje įvyko prieš vidurnaktį.
Estijos piliečio vairuojamas krovininis automobilis su priekaba neapšviestame kelio ruože kliudė ir parbloškė važiuojamąja dalimi ėjusį senyvo amžiaus vyriškį. Sunkvežimio vairuotojas buvo blaivus, o pėsčiasis ėjo be šviesą atspindinčios liemenės. Jis žuvo.
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pabrėžė, kad vasarą, ypač karštomis ir tvankiomis dienomis, ne tik pėstieji, bet ir transporto priemonių vairuotojai būna labiau išsiblaškę. Pavargę nuo karščio jie tampa ne tokie dėmesingi, o šios aplinkybės nepagerina eismo saugumo keliuose.
„Dėl šios priežasties visi eismo dalyviai – tiek pėstieji, tiek ir vairuotojai ar keleiviai – karštomis vasaros dienomis turėtų nepamiršti neperkaisti – gerti daugiau vandens, taip pat siekiant išlaikyti budrumą ir gerą savijautą patartina naudoti automobilių kondicionavimo sistemas“, – patarė ministras.
Skatinami elgtis atsakingai
Anot politiko, ne veltui Kelių eismo taisyklėse numanyta, kad jei dėl susirgusio ar pavargusio vairuotojo savijautos gali kilti pavojus eismo saugumui, jam draudžiama toliau važiuoti.
R. Sinkevičius pabrėžė, kad pėsčiųjų įpročius stengiamasi keisti pasitelkiant švietėjišką eismo dalyvių ugdymo veiklą. Įvairių renginių ir socialinių reklamų metu visi eismo dalyviai skatinami elgtis keliuose atsakingai ir saugiai, todėl situacija pastebimai keičiasi į gerąją pusę.
Ne visi pėstieji sugeba pasiekti perėjas ir nors iki jų kartais būna visai netoli, kelią kerta ten, kur jiems patogu. Pagal Kelių eismo taisykles, taip daryti leidžiama tik tuomet, kai matomumo zonoje nėra perėjos ar sankryžos.
Gerai apžvelgiamose į abi puses vietose tada leidžiama eiti per kelią stačiu kampu. Tačiau būtina įsitikinti, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.
Ministras apgailestavo, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai pėstieji nepaiso taisyklių ir kerta gatvę neleistinoje vietoje. Šiais atvejais eismo priežiūrą vykdantys pareigūnai, užfiksavę tokį nusižengimą, primena pėstiesiems jų pareigas, kurios, beje, surašytos pačių pėsčiųjų saugai užtikrinti.
„Be abejo, tokios situacijos generuoja naujas idėjas, pavyzdžiui, švietėjiškus vaizdo klipus, kaip teisingai pereiti gatvę, ir kitus sumanymus“, – kalbėjo R. Sinkevičius.
Ministras atkreipė dėmesį, kad tiek pėsčiasis, tiek vairuotojas turi žinoti ir suvokti ne tik savo teises, bet ir pareigas. Pašnekovas svarstė, kad greičiausiai kiekvienas eismo dalyvis žino, jog transporto priemonių vairuotojai turi pareigą praleisti pėsčiųjų perėja einančius pėsčiuosius.
Tolerancija mažėja
Tačiau, anot jo, pėstieji turėtų žinoti ir tai, kad įžengti į važiuojamąją dalį leidžiama tik įvertinus atstumą iki artėjančių transporto priemonių bei jų greitį ir įsitikinus, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.
„Aišku, gyvenime būna visokių nevienareikšmių situacijų, todėl turime būti mandagūs vieni kitiems ir dar kartą prisiminti, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu“, – vieną svarbiausių taisyklių priminė R. Sinkevičius.
Ministras pastebėjo, kad vis mažiau šalyje toleruojamas ėjimas per reguliuojamą perėją šviečiant draudžiamam šviesoforo signalui. Jis pasidžiaugė, kad vis daugiau pėsčiųjų paiso taisyklių ir važiuojamąją dalį kerta tvarkingai – tik šviečiant žaliai šviesai.
„Šiais laikais šviesoforai vis dažniau valdomi jutikliais ir išmaniosiomis sistemomis, o pėstieji neretai prie perėjos turi spausti žalio signalo iškvietimo mygtukus, todėl palaukti kelias ar keliasdešimt sekundžių nesudaro nepatogumų“, – dėstė pašnekovas.
Svarstydamas šį klausimą R. Sinkevičius taip pat prisiminė užsienio literatūroje girdėtą posakį, kuris išverstas iš anglų kalbos skambėtų taip: „Geriau prarasti gyvenimo sekundę negu gyvenimą per sekundę.“
Pėstiesiems skiriamos baudos, anot ministro, – tik viena medalio pusė. Jo manymu, svarbu auklėti pėsčiuosius ir šviesti juos. Taip pat stengtis pasiekti pėsčiųjų sąmonę ir paaiškinti, kad saugumo taisyklės sukurtos norint išsaugoti jų gyvybę ir sveikatą.
„Būkime atsargūs kelyje, gerbkime vieni kitus“, – visiems eismo dalyviams linkėjo R.Sinkevičius.
