Vairuotojai pastebėjo, kad danga suskystėja, kai oro temperatūra pasiekia 25–30 laipsnių. Kitu metų laiku jokių problemų nekyla.
„Šios gatvės remontuotos vos prieš kelerius metus. Duobių neliko, tačiau per karščius taškosi derva. Turbūt kelininkai ką nors nevykusiai atliko“, – svarstė Vaišvydavos gyventojas Simonas.
Itin nepatenkinti būna prašmatnių automobilių savininkai, mat nuolat tenka valyti lipnia medžiaga išterliotą kėbulą, o tai nemažai kainuoja.
Tyrinėja mišinių savybes
Kauno technikos kolegijos (KTK) lektorius, Inžinerijos mokslų fakulteto dekanas Vytautas Valaitis beveik neabejoja, kad kelininkai šioje vietovėje parinko netinkamą emulsijos ir mineralinių medžiagų santykį.
„Nereikėtų skubėti smerkti kelininkų, nes Lietuvos klimatas ne itin palankus jų darbui“, – kalbėjo kelių tiesimo technologijų specialistas.
Parinkus kietą mišinį jis vasarą nesuminkštėtų, tačiau dėl sumažėjusio plastiškumo tokia danga greičiau trūkinėja žiemą prasidėjus šalčiams. Vis dėlto mokslininkai rekomenduoja naudoti būtent sausesnį mišinį. Laiku pastebėjus šaltuoju metų laiku atsiradusius įtrūkius, juos nesunku užtaisyti, o nuo karščio išsilydęs bitumas teršia ne tik automobilius, bet ir aplinką.
Pasak V.Valaičio, jo kolegos iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU), ieškodami geriausio mišinio recepto, atlieka labai daug tyrimų. Šalia sostinės yra net specialus bandymams skirtas kelio ruožas, kuriame klojama ir mokslininkų stebima įvairi danga.
Nesiruošia siųsti kelininkų
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistai gerai žino šioje vietovėje vairuotojams kylančias problemas, kurios atsirado prieš porą metų atlikus remontą.
Pernai kauniečiai taip pat skundėsi dėl patežusios dangos ir ant automobilių atsiradusių juodos emulsijos pėdsakų. Vairuotojams ir pėstiesiems nepatogumų kyla tuomet, kai termometro stulpelis priartėja prie 30 laipsnių žymos.
Pasak savivaldybės atstovų, taip atsitiko dėl pasirinkto pigiausio gatvių remonto būdo – sena danga buvo padengta bitumine danga ir užpilta granito skalda. Pastarosios sluoksnis greitai sumažėjo, todėl tyška emulsija.
Vis dėlto savivaldybė neplanuoja šioje vietoje kloti naujos dangos, nes mieste apstu gatvių, kurias būtina atnaujinti greičiau.
Žino, kas lemia kokybę
Ar po poros metų nekils problemų Kauno gatvėse, kuriose naudojama karšto regeneravimo „Remix Plus“ technologija? Miesto valdžia tikino, kad ji lėmė proveržį remontuojant gatves, mat taikant šią technologiją darbai atliekami gerokai greičiau ir pigiau.
KTK lektorius V.Valaitis mano, kad naudojant tradicinę technologiją dangos kokybė būtų geresnė, nes gamykloje galima tiksliau dozuoti medžiagas, kiekviename etape naudojamos specializuotos darbo priemonės.
„Pavyzdžių galime pasidairyti buityje. Kiekvienas specializuotas prietaisas kokybiškiau atlieka darbą negu vadinamasis kombainas“, – svarstė kelių tiesimo technologas. „Remix Plus“ mašina primena būtent tokį kombainą – joje suderintos visos dangos gamybos ir klojimo funkcijos.
Pats dangai kloti skirtas mišinys per pastaruosius dešimtmečius smarkiai nepasikeitė. Siekiant sustandinti dangą stotelėse ar įvažose, kur nuo didelio transporto priemonių svorio susidaro įdubų, dedama šiek tiek cemento. Tokiu būdu mišinys sukietinamas, bet nukenčia ilgaamžiškumas.
Panašiai nutinka klojant vadinamąjį šaltą asfaltą, mat žemoje temperatūroje bitumas prasčiau susimaišo. Naudojant daug skiediklio gali nutikti taip, kaip įvyko Vaišvydavos plente.
Ši technologija taip pat turi ir privalumų – kelininkams nereikia skubėti kloti šalto asfalto, o naudojant karštą mišinį svarbi kiekviena minutė.
Remontuojamų gatvių sąrašas – ilgas
Kauno savivaldybė šiais metais gatvėms tvarkyti numatė išleisti 22 mln. eurų – 20 procentų daugiau negu 2015-aisiais.
Tarp svarbiausių numatytų darbų – nauja asfalto danga ir nauji šaligatviai V.Krėvės prospekte, didelės investicijos numatytos į Marijampolės plentą, T.Masiulio ir R.Kalantos gatves.
Asfaltuojant V.Krėvės prospektą, R.Kalantos ir T.Masiulio gatves tuo pat metu bus atnaujinama ir šaligatvių danga.
Pirmiausia remontuojamos svarbiausios miesto gatvės, kuriomis važiuoja daugiausia automobilių, kursuoja autobusai ir troleibusai.
Atokesnėse vietose esančių gatvių remontą gali paspartinti ir vietos gyventojai. Jeigu jie sutinka finansuoti 50 proc. projekto vertės, savivaldybė darbams iškart skiria tokią pat pinigų sumą.
