Vaikštinėti tamsiu paros metu neturint jokių matomumą garantuojančių priemonių – tolygu atiduoti savo likimą į kitų eismo dalyvių rankas.
Galbūt niekur neskubantis vairuotojas jus pastebės ir spės sustoti laiku, tačiau atstumas, kuriuo yra matomas tamsia apranga vilkintis žmogus, yra pernelyg mažas, kad būtų įmanoma išvengti pavojų.
Tai liudija ir eismo įvykių suvestinės. Šiais metais iki lapkričio 25 dienos eismo įvykiuose žuvo 162 žmonės. Tarp žuvusiųjų – net 56 pėstieji, o iš jų net 40 buvo partrenkti ir mirtinai sužaloti būtent tamsiuoju paros metu.
Kas veikia geriausiai?
Apie būtinybę naudoti atšvaitus rašoma ir Kelių eismo taisyklėse. Reikia pažymėti, kad tai galioja ne tik pėstiesiems, bet ir dviratininkams, vadeliotojams.
Specialistai taip pat išskiria nevienodą priemonių efektyvumą. Geriausiai kiti eismo dalyviai mato žibintuvėlį, nes jis pats skleidžia šviesą ir todėl yra matomas iš bet kurios pusės.
Tinkamai naudojami atšvaitai irgi yra efektyvūs. Ant rankų ar kojų apvynioti atšvaitai matomi iš toli ir iš visų pusių. Geriausiai jie šviesą atspindi tada, kai yra automobilių žibintų aukštyje.
Naudingos ryškiaspalvės liemenės, nes jų šviesos atspindžio plotas yra labai didelis. Tik liemenės šviesą atspindinčios juostos yra aukščiau, todėl su artimosiomis šviesomis važiuojantys automobiliai kartais šviesomis jų nepasiekia.
Svarbiausia – tinkamai šias priemones naudoti. Reikia turėti galvoje, kad vairuotojai dažniausiai yra įsijungę artimuosius žibintus, kurių šviesa didesniu atstumu krinta gana žemai.
Todėl ant rankos atšvaitą reikėtų dėti virš riešo. Pakabinami atšvaitai gali būti tvirtinami prie rankinių arba kuprinių ir pririšti ilgesnėmis virvelėmis turi kaboti ore. Jie gali būti įsegti ir kišenėse, o einant išimami.
Taip pat pėstieji neturėtų pamiršti, kad jų judėjimo kryptis yra priešinga transportui. Dėl to reikia eiti kairiąja kelio puse, o atšvaitą tvirtinti ant dešinės rankos arba kojos.
Dar geriau, jei atšvaitai segami ant abiejų rankų arba kojų. Pėsčiojo padėtis artėjančio automobilio atžvilgiu nuolatos kinta, o tokiu būdu pavyks užtikrinti, kad visuomet būsite matomi. Ypač tai naudinga einant skersai kelio ar gatvės.
Pasirūpinti ir kitais
Visuomet atsiranda žmonių, kurie yra nerūpestingi ar kvailai užsispyrę ir nesirūpina savo saugumu.
Jei turite tokių artimųjų, juk nesunku pasirūpinti, kad jie turėtų žibintuvėlį, liemenę ar atšvaitą. Galbūt artimieji nebus nustebinti per Kalėdas kartu su kitomis dovanomis gavę atšvaitą, tačiau jis gali išgelbėti gyvybę.
Pasiteisinimas dėl papildomų išlaidų šiuo atveju netinka, nes Lietuvos automobilių kelių direkcija visuomet pasiruošusi skirti atšvaitų pilietiškiems vairuotojams, kuriems rūpi ne tik jų pačių saugumas.
Sporto žurnalistas Martynas Suslavičius pasakojo, kad prieš pradėdamas vairuoti nemanė, jog atšvaitai yra reikalingi. Ilgą laiką jam atrodė, kad jie nesuteikia naudos, o žmonės ir taip yra matomi.
Požiūris iš esmės pasikeitė, kai pats sėdo į automobilį. Atėjus rudeniui temti pradėjo gerokai anksčiau, tad jis suprato, kad pėstieji yra sunkiai pastebimi.
Ypač tie, kurie ne tik neturi atšvaitų, bet ir vilki tamsius drabužius.
„Galbūt perėjoje tokį žmogų ir pamatysi, nes dažniausiai žiūri tiesiai į jį, tačiau prastai apšviestoje vietoje šalia gatvės jie yra beveik nematomi“, – stebėjosi pašnekovas.
Prieš perėją mažina greitį
Todėl pradedantis vairuotojas įprato prieš perėją sumažinti greitį. Įvertinęs matomumą likus 30 metrų dar šiek tiek pristabdo. Tai daro tam, kad staiga į perėją žengus žmogui nereikėtų staigiai manevruoti.
„Galbūt trukdau tiems, kurie važiuoja paskui mane, tačiau toks elgesys man atrodo saugesnis“, – sakė M.Suslavičius.
Jis įsiminė pavojingiausias perėjas, kurias tenka pervažiuoti vykstant nuo darbo iki namų. Jei šalia kelio yra matomumą bloginančių medžių ar krūmų, vairuoja dėmesingiau.
Ir pats per perėją dabar žengia atsargiau, nes supranta, kad vairuotojas pėsčiojo gali ir nepastebėti.
Vis dėlto, nepaisant visų atsargumo priemonių, žurnalistui jau teko patirti šiurpulius sukeliantį jausmą, kai pervažiavęs perėją suprato, kad kažkas jau bandė į ją žengti.
Užmiestyje tyko ypač daug pavojų, nes nemaža dalis kelio ruožų yra neapšviesti, o pėstieji gali kelią kirsti faktiškai bet kurioje vietoje.
Taip pat ir žingsniuoti šalia jo – pernelyg arti automobilių arba ne ta puse, kuria reikėtų.
M.Suslavičius prisiminė kartą net krūptelėjęs, kai suvokė ką tik pravažiavęs šalikele einančią moterį. Šalia sėdinčios keleivės tuomet jis paklausė, ar ji ką nors pastebėjo. Tačiau juodą striukę vilkinčios pėsčiosios keleivė nepamatė.
„Moteris neturėjo atšvaito, todėl aš ją pamačiau tik per šoninį automobilio stiklą“, – pasakojo žurnalistas.
Vieno atšvaito neužtenka
Žurnalisto manymu, nešioti atšvaitus pėstieji privalo ne tik užmiesčio keliuose. Galbūt jie nėra būtini miesto centre, tačiau tolstant nuo jo tampa vis reikalingesni.
Turėti bet vieną kuprinėje, anot pašnekovo, visuomet naudinga, nes negali žinoti, kur teks būti vakare.
Jis pripažino, kad pats turi per mažai atšvaitų. Vieną pritvirtino prie kuprinės, kurią visuomet nešiojasi, tačiau supranta, kad to neužtenka.
Jei atšvaitas yra už nugaros, priešais važiuojančių automobilių žibintai jo neapšvies.
Pradedantiesiems vairuotojams M.Suslavičius patarė neskubėti. Jis taip pat siūlo ieškoti ryšio su kitais eismo dalyviais, o ypač su pėsčiaisiais.
Daug kilometrų dviračiu įveikiantis fotografas Tomas Larionovas patikino, kad tamsiu paros metu visuomet važiuoja su įjungtais žibintais.
„Darau tai ne todėl, kad bijau gauti baudą. Tiesiog reikia rūpintis savo saugumu“, – dėstė pašnekovas.
Tamsoje – tik šaligatviais
Tamsiu paros metu jis keliu nevažiuoja – tik dviračių takais ir šaligatviais. Fotografas sakė, kad net ir su žibintais bei liemene jam tai atrodo pernelyg pavojinga.
Dėmesingas vairuotojas atkreips dėmesį, tačiau gali atsirasti ir toks, kuris nepamatys.
„Stengiuosi kuo mažiau važinėti tamsiu paros metu. Už savo gyvybę pirmiausia esu atsakingas pats“, – komentavo T.Larionovas.
Dieną jis dviračiais važinėja ir su vaikais. Tuomet mažiesiems uždeda šalmus, apvelka liemenėmis ir įjungia žibintus.
Būtent šiomis priemonėmis vyras pasitiki labiausiai, anot jo, ryškiaspalvę liemenę vilkintis žmogus yra puikiai matomas, o be jos – tik juodas taškas.
„Vaikai naktį dviračiu nevažinėja, bet jei išvažiuojame dieną, vis tiek vilki liemenes“, – taip savo atžalų saugumu rūpinasi jis.
T.Larionovas pasidžiaugė, kad miestelių ir kaimiškų vietovių gyventojai pagaliau įprato naudoti atšvaitus.
Jis pastebi, kad ryškiaspalves liemenes dabar vilki ir dviračių pedalus minantys pensinio amžiaus žmonės, kurie ilgą laiką tuo nesirūpino.
Dabar liko tik pasiekti, kad tai taptų įpročiu. O jį išugdyti galima tik kiekvieną dieną prisimenant, jog šių gyvybę saugančių aksesuarų negalima palikti namuose.
