O ką jau kalbėti apie pačių eismo juostų įrengimą, kai nepavyksta nei saugiai įsilieti į srautą, nei posūkio atlikti. Kaip vairuoti ten, kur kelio ženklinimas ne tik nepadeda, bet kartais ir trukdo?
1. Geležinio Vilko ir Žalgirio gatvių sankirta
Judriose sostinės gatvėse sunku susiorientuoti ne tik vilniečiams, bet ir miesto svečiams. Geležinio Vilko gatvėje, kur eismas itin intensyvus, nesutarimų kyla tarp tų, kurie važiuoja šia gatve ir šalia esančia Žalgirio gatve.
Jei pirmieji nori persirikiuoti į dešinę ir sukti į naująjį prekybos centrą, jie turi praleisti jau važiuojančius šia eismo juosta.
Vairavimo mokyklos „Autologija“ vadovas Kastytis Povilaitis pastebėjo, kad toks konfliktas kyla todėl, kad vairuotojai situaciją vertina iš savo pozicijos. Dažniau sukantys į prekybos centrą įsitikinę, kad jiems turi būti duotas kelias. Išsukantys iš šalutinio kelio galvoją tą patį.
„Šiuo atveju eismo organizatoriai turėtų pasirinkti tikslesnį sprendimą, nurodyti – kam jie suteikia pirmenybę“, – komentavo specialistas.
Jei prioritetas teikiamas važiuojantiems Geležinio Vilko gatve, prieš pat sankirtą reikia pastatyti dar vieną ženklą „duoti kelią“. Taip pat specialiu žymėjimu nurodyti vietą, kurioje privalo sustoti iš šalutinio kelio išvažiuojantys automobiliai.
Visgi K. Povilaitis pastebi, kad pagal dabartinį eismo organizavimą atrodo, kad pirmenybę norėta suteikti atvažiuojantiems Žalgirio gatve.
„Pagal ženklinimą tai netgi ne greitėjimo juosta. Pasibaigus ištisinei linijai nubrėžta punktyrinė, todėl važiuojantys greta atsiduria lygiagrečiose eismo juostose“, – komentavo pašnekovas.
Internete diskutavę vairuotojai nesutarė ir dėl vadinamosios dešinės rankos taisyklės taikymo. Bet ji čia reikšmės neturi.
K. Povilaitis paaiškino, kad Žalgirio gatve atvažiuojantys vairuotojai nedaro jokio manevro – jie tęsia judėjimą savo eismo juosta. Tuo metu sukantys į prekybos centrą pagal taisykles turi užimti kraštinę dešinę padėtį.
„Tam jie turi persirikiuoti ir būtų logiška, jei jie duotų kelią važiuojantiems šalia“, – aiškino vairavimo mokyklos vadovas.
2. Molėtų plento ir Skersinės gatvės sankryža
Antra situacija – problemų keliantis ženklas. Laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ žiūrovas rašo, kad Molėtų plente ties Skersinės sankryža į kairę leidžiama sukti vakarais ir švenčių dienomis, todėl ten labai dažnai susidaro avarinės situacijos.
Susisiekimo ministerijos saugaus eismo skyriaus vedėjo patarėjas Gintaras Aliksandravičius pažymėjo, kad ženklas su papildoma lentele, kurioje nurodomas galiojimo laikas, gali sutrikdyti skubančius vairuotojus. Visgi jis patikino, kad ženklas atsirado ne šiaip sau.
Vilnietis savo laiške dėsto, kad norintys pasukti į kairę galia pavažiuoti keletą šimtų metrų į priekį ir tai padaryti saugiai. Jo manymu, tai geriausias būdas. Tuo metu galimybę sukti į kairę ties Skersinės gatve siūlo panaikinti. Tokiai nuomonei pritaria ir G. Aliksandravičius.
„Ten, kur tai daryti yra pavojinga, tokius posūkius reikėtų užblokuoti ir leisti eismą tik tiesiai“, – trumpai komentavo ministerijos atstovas.
3. Išvažiavimas stoties rajone
Sostinės stoties rajone gyvenanti žiūrovė atkreipė dėmesį į vienoje iš sankryžų esantį išvažiavimą, kurio nereguliuoja nei šviesoforas, nei pirmumą nurodantys ženklai. Todėl ir vadovautis tiesiog nėra kuo.
Ir iš tikrųjų – nuotraukose matyti, kad norint važiuoti tiesiai arba sukti į kairę, šviesoforo reguliuojamame eisme sunku pritapti. Visgi apsilankius televizijos komandai čia atsirado naujas ženklas. Jis nurodo kliūtį apvažiuoti iš dešinės.
Kaip paaiškino K. Povilaitis, dėl šio ženklo važiuoti tiesiai arba sukti į kairę yra draudžiama. Apvažiavęs saugumo salelę vairuotojas patenka į kelią, kuriame stovi ženklas „duoti kelią“ ir nurodyta važiavimo kryptis – į dešinę.
Visgi jis pastebėjo, kad šioje sankryžoje organizuojant eismą buvo galima pasirinkti ir geresnį sprendimą. Tam, kad vairuotojams būtų lengviau suprasti, kokia kryptimi jiems leidžiama važiuoti.
„Padėtų ženklas „važiuoti draudžiama“ ar panašus. Juolab, kad nukreipiantį ženklą ne visi teisingai supranta. Kai kurie galbūt apskritai nekreipia į jį dėmesio“, – kalbėjo K. Povilaitis.
4. Autobusų stotelė Pilaitėje
Su saugaus eismo specialistais LRT komanda apžiūrėjo dar vieną vietą Pilaitėje. Čia visuomeniniam transportui neįrengta atskira „kišenėlė“, todėl autobusai tarsi stovi lėtėjimo juostoje.
Vairuotojai nepatenkinti, kad tokiu atveju jiems nelieka kitos išeities – tik apvažiuoti autobusą vidurine juosta. Taip pat sukti į dešinę prieš pat keleivinio transporto priekį.
G. Aliksandravičius patarė vilniečiams to nedaryti. Anot jo, gerokai saugiau būtų sustoti už autobuso, palaukti kol įlips keleiviai ir tik tuomet, kai šis išvažiuos pasukti į dešinę.
Papildomas pavojus šioje vietoje kyla ir tiesiai už posūkio įrengtus pėsčiųjų ir dviratininkų takų judantiems eismo dalyviams. Dėl to staigus manevras priešais autobuso nosį tampa dar rizikingesnis.
Taip besielgiantys vairuotojai teisinasi esą bijojo gauti baudą už stovėjimą viešojo transporto stotelėje. G. Aliksandravičius pažymėjo, kad tokiu atveju tai traktuojama kaip priverstinis sustojimas, kodėl taisyklės nėra pažeidžiamos.
5. Greitėjimo juosta magistralėje Vilnius-Kaunas
Dar vienas žiūrovas rašo apie greitėjimo juostą magistralėje Vilnius–Kaunas.
Pasak jo, ten, kur į stačioje įkalnėje prasidedančią greitėjimo juostą įvažiuoja automobiliai, už kelių metrų jau prasideda punktyrinis žymėjimas, tad norintys lėtinti ir sukti į dešinę, kitaip tariant, persirikiuoti į lėtėjimo juostą, gali rikiuotis kone iš karto.
Taip kyla didelis pavojus, kad į įkalnę staiga pakilusių ir įsilieti į magistralę bandančių automobilių ja iš toliau atvažiuojantys ir persirikiuoti norintys vairuotojai nepastebės. Žiūrovas rašo, šioje vietoje jau kelis kartus matęs vos skaudžiai nesibaigusių susidūrimų.
K. Povilaitis įžvelgė du potencialius problemos sprendimo būdus. Visų pirma, galima pažymėti vietą, kurioje privalo sustoti iš šalutinio kelio išvažiuojantys automobiliai. Pagal taisykles, jie privalo duoti kelią važiuojantiems pagrindinio keliu.
Kita galimybė – pratęsti ištisinę liniją. Tuomet transporto priemonės važiuoti lygiagrečiai ir keičiant juostas galiotų kliūties iš dešinės taisyklė.
Visgi pašnekovas įvardino ir priežastį, dėl kurio ji galbūt nebuvo pratęsta.
„Buvo stengtasi nesutrumpinti lėtėjimo juostos tam, kad sunkesnis transportas prieš nusukdamas į dešinę spėtų sumažinti greitį iki saugaus.
Juolab, kad ir Kelių eismo taisyklėse parašyta, kad mažinti greitį galima tik persirikiavus į lėtėjimo juostą“, – komentavo K. Povilaitis.
Vertinant eismo organizavimo tvarką Vilniuje, anot pašnekovo, susidaro įspūdis, kad kai kuriose vietose vairuotojams palikta galimybė patiems nuspręsti, kaip elgtis.
Apie visa tai plačiau žiūrėkite LRT laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ reportaže.
