Pasakodama įvykio aplinkybes Renata Ladinskaja guodėsi už sūnaus Dmitrijaus padarytą žalą gamtai sumokėjusi net 390 eurų.
Ji dar siūlėsi pasamdyti specialistus, kurie pažeistą vietą užteptų specialiu tepalu, tačiau sulaukė atsakymo, kad tai neįmanoma.
Moteris kreipėsi į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą su prašymu pateikti žalos nustatymo išklotinę, kurioje būtų punktais išvardinta, kaip susidarė minėtoji suma. Tačiau iki šiol jokio atsakymo iš valdininkų nesulaukė.
„Suma buvo užrašyta ant popierėlio, o jokio oficialaus dokumento mes iki šiol negavome.
Apskritai, sūnaus Valstybinės mokesčių inspekcijos paskyroje tas mokėjimas kol kas įvardintas kaip permoka. Vadinasi, žalos kompensacija iki šiol oficialiai nepatvirtinta“, - stebėjosi R.Ladinskaja.
Ji sakė, kad apima toks jausmas, tarsi valstybės įstaigos specialiai slėptų nuo jos informaciją.
Valstybės įstaigos nesusišneka
Moteris įsitikinusi, kad tik nedidelę dalį šios sumos sudaro kompensacija už žalą gamtai – visa kita mokestis už ekspertų kelionę iki įvykio vietos ir kompensacija už jų darbo laiką.
„Kai skaičiuoja žalos atlyginimą, nurodo štai tokias sumas, o kai nustato žmonėms skiriamas paramas ar kompensacijas, tuomet jau orientuojasi į pragyvenimo minimumą, kuris siekia 110 eurų“, – piktinosi pašnekovė.
Įdomi situacija susiklostė ir administraciniame teisme, mat teisėjai informavo pažeidėją, kad norėdamas gauti mažesnę baudą už pasišalinimą iš įvykio vietos, jis privalo geranoriškai atlyginti padarytą žalą.
Tuo metu agentūroje jiems pareiškė, kad sumą žalos apmokėjimai pateiks tik po teismo sprendimo.
„Taip aš ten praleidau kone visą dieną. Galiausiai pareiškiau, kad tai nėra slapta informacija ir man davė rekvizitus, pagal kuriuos galėjau sumokėti“, – pasakojo Renata.
Vilnietė ketino apsilankyti avarijos vietoje ir pažiūrėti, ar gavusi pinigus agentūra medžiu kaip nors pasirūpino. Ji buvo įsitikinusi, kad vieta, kurioje žievė buvo pažeista, netgi nebus niekuo užtepta.
Automobilis labai pabrango
Renatą liūdina tai, kad sūnus ir taip jau papuolė į didelę bėdą, o už žalos atlyginimą skiriamos tokios didelės sumos tik apsunkina situaciją. Anot jos, į bėdą patekęs žmogus tokiu būdu tik stumiamas dar giliau į duobę.
Situaciją apsunkino tai, kad pašnekovės sūnus pasišalino iš įvykio vietos. Anot moters, niekas avarijos metu nebuvo sužalotas – tik aplamdytas automobilis ir pažeistas medžio kamienas.
„Niekas nebuvo sužalotas, tai jis ėmė ir nuvažiavo. Žalos gamtai atlyginimas – tai tik vienas iš mokėjimų. Dėl 800 eurų baudos, kuri buvos skirta už pasišalinimą iš įvykio vietos, aš nesiginčiju“, – pažymėjo moteris.
Jai buvo itin apmaudu dėl to, kad sūnaus „Volkswagen Golf“ kainavo 1800 eurų, o dabar dėl baudų ir remonto automobilis pabrango kone dvigubai. Sveiką mašiną vaikinas vairavo vos tris dienas.
„Sūnui sakiau, kad jis važinėja su labai brangiu automobiliu“, – humoro jausmo neprarado Renata.
Avarijos kaltininkui D.Ladinskiui 24 metai, tačiau nors jis jau turi didesnį nei dvejų metų stažą, už pabėgimą iš įvykio vietos metams neteks vairuotojo pažymėjimo. Apie eismo įvykį, anot pašnekovės, policiją informavo pilietiškai nusiteikęs praeivis.
Kaip apskaičiavo žalą – neaišku
Aiškindama, kaip vertinama gamtai padaryta žala Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento administracinių bylų skyriaus specialistė Laura Dolerytė pateikė visą metodikų sąrašą.
Ji pažymėjo, kad priklausomai nuo to, kokiam gamtos objektui padaryta žala gamtai, ji vertinama remiantis įvairiais laikotarpiais išleistomis ir įsakymais patvirtintomis metodikomis.
Vienos jų apibrėžia bendrąją tvarką, kitos skirtos laukinių gyvūnų rūšių ir jų buveinių apsaugai, trečios leidžia įvertinti žuvų ištekliams padarytus nuostolius.
„Tais atvejais, kai policija pateikia Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui prašymą apskaičiuoti eismo įvykio metu padarytą žalą aplinkai ji nustatoma remiantis atitinkamais aplinkos ministro įsakymais“, – aiškino L. Dolerytė.
Kaip už nubrozdintą medžio žievę susidaro 390 eurų siekianti žalos kompensavimo suma departamento atstovai plačiau nekomentavo.
