Nors šalyje priimami vis nauji įstatymai, griežtinantys atsakomybę tiems, kurie prie vairo sėda girti, kraupių avarijų išvengti keliuose nepavyksta.
Keliai kuriami blaiviems
Vasario 26-ąją įvykusi avarija, kurios metu žuvo Išlaužo seniūnijos šviesuoliai Arvydas ir Aldona Solovjovai, sukrėtė visą Lietuvą.
Šeima lemtingąjį sekmadienį važiavo kartu į mišias Kaune. Tačiau bažnyčios nepasiekė – kelyje Kaunas–Prienai–Alytus į A.Solovjovo vairuojamą „Opel Zafira“ trenkėsi visureigis „Land Rover“, kuris, įtariama, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą.
Visureigį vairavo 40 metų emigrantas Saulius Blažys, kuriam vėliau buvo nustatytas 1,95 promilės girtumas.
Daugiau apie įvykį skaitykite čia.
– Kodėl nesiliauja tokios skaudžios avarijos kaip Prienų rajone – juk apie tai, kaip pavojinga sėsti prie vairo girtam, kalbama daug? – „Lietuvos rytas“ paklausė Lietuvos automobilių kelių direkcijos Saugaus eismo skyriaus vedėjo Nemuno Abukausko.
– Taip, kalbama labai daug, bet per mažai išgirstama.
Kelių direkcijos atstovai, kurie atsakingi už saugaus eismo sąlygų sudarymą valstybinės reikšmės keliuose, kartais priversti pasijusti beviltiškai.
Visi keliai projektuojami ir tiesiami tik blaiviam vairuotojui. Aiškinamasi, kokia bus jo reakcija, kaip jis suvoks matomumo sąlygas, kitų transporto priemonių judėjimą, galimą pėsčiųjų išėjimą į kelią.
Neįmanoma suprojektuoti tokio kelio, kuris būtų saugus girtam eismo dalyviui. Negi šalia kelio pridėsi pagalvių?
– Vokietijoje ir kitose šalyse jau daug metų įprasta pranešti apie įtartinus, keistus vairuotojus. Tokių atvejų turėtų daugėti ir mūsų šalyje?
– Svarbiausias ginklas prieš girtus vairuotojus – nepakantumas. Reikia neleisti jiems važiuoti. Džiugu, kad atsiranda vis daugiau žmonių, kurie, pamatę girtą, sėdantį prie vairo, praneša policijai.
Galimą pažeidėją, taip pat ir greičio mėgėją, stabdo ne baudos dydis, o žinojimas, kad jis bus sučiuptas.
Nors kai kurių pažeidėjų suvokimą sunku pakeisti.
To pavyzdys – Vilniaus centre penktadieniais vykstantys policijos reidai. Visi žino, kad jie rengiami, bet vis tiek atsiranda tokių, kurie vairuoja išgėrę.
Mes galime tik įsivaizduoti, kas vyksta provincijoje, kaimų keliuose. Kiek girtų nuvažiuoja iki namų?
Galios iliuzija
– Emigrantas Airijos keliuose buvo drausmingas, neturėjo baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o grįžęs į gimtinę vairavo išgėręs. Savo kieme galima elgtis kaip nori?
– Matyt, užsienyje užsidirbęs pinigų žmogus čia pasijuto aukščiau už kitus: visi lygūs, bet aš lygesnis už kitus.
Svarbu aiškintis sąlygas, kurios leido tam įvykti. Gal trūko švietimo?
Saugus eismas mūsų šalyje pradėjo gerėti tada, kai į jo užtikrinimo veiklą įsitraukė daug institucijų, ne tik kelininkai ir policija: Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir kitos.
Būtina suprasti, kad saugus eismas – tai ne tik saugi kelio infrastruktūra ir baudą bijantis gauti vairuotojas. Tai išprusęs ir pavojų suvokiantis, atsakingas, mandagus ir paslaugus eismo dalyvis.
Prieš 10 metų mes pradėjome septynmečius mokyti, kad būtina automobilyje segtis saugos diržą.
Dabar jie – septyniolikmečiai, be penkių minučių vairuotojai. Neabejoju, kad jie visada segasi saugos diržą. Ateina vairuotojų karta, labiau suvokianti pavojus kelyje.
– Ar pagal avarijų, kurias sukėlė girti vairuotojai, skaičių Lietuva išsiskiria iš kitų Europos šalių?
– Tų pačių problemų yra ir kitose šalyse. Dėl girtų vairuotojų kaltės įvyksta apie 10 procentų avarijų.
Bet mes neturime duomenų, ar Vokietijoje būna tokių girtų, kad atidarius dureles jie išvirsta. Juk Lietuvoje yra buvę, kad vairuotojas negali pats išlipti – policijai teko daužti stiklą ir ištempti iš automobilio.
Kelią perdarys
– Jūsų atstovaujamos įstaigos tikslas – nustatyti eismui pavojingas vietas, priežastis ir jas pašalinti. Ar pavojingų vietų yra ir kelyje Kaunas–Prienai–Alytus?
– Tas kelias yra avaringas, nes labai apkrautas: didėjant eismo intensyvumui, didėja ir galimo kontakto tikimybė. Atsiranda tokių, kurie skuba ir dėl to daro rizikingus veiksmus, pavyzdžiui, lenkia kolonoje važiuojančius automobilius netgi tuomet, kai matomumas yra ribotas.
Tikimybė įvykti eismo nelaimei ten yra. Tačiau pajuokaujant galima sakyti, kad ir iškristi iš devynaukščio namo devinto aukšto tikimybė yra. Bet žmonės, gyvenantys devintame aukšte, neatlieka akrobatinių veiksmų ant palangės, nes supranta pavojų. O keliuose, net ir suvokiant pavojų, kažkodėl pasirenkamas rizikingas elgesys.
Niekada dėl eismo įvykio nebūna kaltas vien kelias. Prie vairo buvo vairuotojas, kuris turėjo įvertinti eismo sąlygas, priekyje ir priešais važiuojančių transporto priemonių judėjimą, lenkimo galimybes. Protingas žmogus visada pasirenka tinkamą sprendimą.
Net moderniausia infrastruktūra nepadarys tos vietos saugesnės vairuotojui, kuris yra išgėręs ir mąsto neadekvačiai.
– Ar tas kelias bus keičiamas?
– Taip, rengiamas šio kelio ruožo nuo Garliavos iki Prienų teritorijų planavimo dokumentas, vėliau bus atliekamas privačios žemės visuomenės poreikiams paėmimo procesas.
Šis ruožas ateityje virs „2 plius 1“ keliu.
Tokių trijų eismo juostų kelių yra Švedijoje. Priešingos eismo juostos yra atskirtos atitvaru, o kas keli kilometrai dviejų eismo juostų kelias keičiasi į vienos, tada priešingos krypties – į dviejų. Per tuos kelis kilometrus dviejose eismo juostose greitesni automobiliai gali aplenkti judančius lėčiau.
Šiemet pirmasis toks ruožas Lietuvoje atsiras tarptautinės magistralės „Via Baltica“ atkarpoje ties Panevėžiu.
Tokio tipo kelyje optimaliai sprendžiamos tiek saugaus eismo, tiek kelio laidumo problemos, sudaromos patogios ir saugios sąlygos visiems eismo dalyviams.
Įgyvendinti tokius projektus užtrunka, nes tenka bylinėtis teismuose su asmenimis, kurie nesutinka parduoti nuosavo žemės ruoželio, reikalingo naujam moderniam keliui.
