Kodėl greta geležinkelio vis kartojasi tokios kraupios nelaimės?
Pranešimas apie pastarąją nelaimę buvo gautas pirmadienį, šiek tiek prieš pietus.
Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, kad Palemone, nuo Amalių pervažos Kauno link važiavęs traukinys partrenkė žmogų.
Laimei, 45-erių moteris patyrė nesunkius sužalojimus, po įvykio ji į alkotesterį įpūtė 1,83 prom. Tačiau šuo, kurį moteris bandė gelbėti, nuo traukinio smūgio žuvo.
Pastarosiomis savaitėmis tai jau antra nelaimė, įvykusi netoli Pelomono geležinkelio stoties. Praėjusią ant geležinkelio bėgių Kaune žuvo 9 metų berniukas.
Nors abi nelaimės labai skirtingos, kartu jos turi ir vieną panašumą - ir moteris, ir berniukas gyveno netoli geležinkelio.
Atsisveikino paskutinį kartą
Prieš nelaimę vaikas paskutinį kartą atvyko į Palemono gimnaziją, kurioje mokėsi. Prieš planuotą šeimos išvyką į Nyderlandus jis nuoširdžiai atsisveikino su savo mokytoja. Vėliau paaiškėjo, kad jau visiems laikams.
Tragedija įvyko birželio 22 dieną, apie 17 valandą 40 minučių, kai elektrinis traukinys parbloškė berniuką visai greta jo namų. Visa tai nutiko maždaug už kilometro nuo Palemono geležinkelio stoties.
Berniukas vietinių pramintu taku žingsniavo per geležinkelį. Traukinio mašinistas pasakojo matęs einantį vaiką, kuris paskutinę akimirką tarsi sudvejojo, kuria kryptimi pasukti.
Smūgis buvo itin stiprus.
Praminti takai – itin pavojingi
Kaip pažymėjo „Lietuvos geležinkelių“ saugos specialistas Robertas Šalčiūnas itin dažnai eismo įvykiai nutinka tuomet, kai žmonės kerta geležinkelį tam neskirtose vietose.
Taip buvo ir Palemone žuvusio berniuko atveju. Vaikas žingsniavo neleistinoje vietoje pramintu taku.
„Išminami nelegalūs takai. Jei žmogus gyvena prie geležinkelio, jis paprastai neis vieną ar pusę kilometro tam, kad saugiai pereitų jį per pervažą.
Būtinai kirs geležinkelį toje vietoje, kurioje yra jo namas“, – konstatavo pašnekovas.
Anot jo, tokio pavojingos vietos, kuriose dažnai pastebimi pašaliniai, yra žinomos, tačiau apriboti žmonių judėjimą yra itin sudėtinga. Nepadeda kabinami įspėjamieji ženklai ar netgi statomos tvoros.
„Praeina kažkiek laiko ir žmonės arba praardo tvorą, arba randa netoliese kitas praėjimo vietas. Įprastų savo maršrutų jie nekeičia“, – kalbėjo specialistas.
Autobusiuko nesurado
Vietos gyventojai lrytas.lt pasakojo, kad vaikai į kitoje bėgių pusėje esančią gimnaziją įpratę traukti tiesiausiu keliu, nors tai daryti labai nesaugu.
Čia driekiasi trys geležinkelio linijos, o traukiniai lekia labai greitai. Žmonės pageidautų, kad būtų įrengta požeminė perėja.
Palemono gimnazijos direktorė Ramunė Baniulienė prašė Švietimo ir mokslo ministerijos skirti autobusiuką, kuriuo būtų vežiojami kitapus geležinkelio bėgių gyvenantys vaikai, tačiau jos prašymas nebuvo išgirstas.
Neišgirsta traukinio
R.Šalčiūnas taip pat pastebėjo, kad vis didesne problema tampa jaunimo įprotis einant per pervažas naudotis išmaniaisiais telefonais ir klausyti muzikos.
Pastebima aiški tendencija, kad tokie eismo dalyviai nukenčia vis dažniau.
„Visą dėmesį į telefoną sutelkę, ausines ar gobtuvą ant galvos užsidėję žmonės laiku nepastebi traukinio yra būna traumuojami“, – sakė R. Šalčiūnas.
Pašnekovas sakė, kad geležinkelių technologijos ir infrastruktūra pamažu tobulėja, todėl traukiniai važiuoja greičiau ir tampa tylesni.
Apskritai, stengiamasi diegti triukšmo mažinimo priemones, tačiau eismo saugumo prasme tai turi šalutinį efektą.
„Atsiranda pavojus, kad geležinkelyje ar pavojingoje zonoje esantys pašaliniai asmenys tiesiog neišgirsta artėjančių riedmenų arba neįvertina pavojaus“, – komentavo saugos specialistas.
Įžvelgė paradoksalią tendenciją
R. Šalčiūnas pastebėjo tendenciją, kad eismo įvykiuose dažniausiai nukenčia žmonės, kurie iš pažiūros turėtų puikiai žinoti saugaus elgesio geležinkeliuose reikalavimus.
Jis darė prielaidą, kad daug metų prie geležinkelio gyvenantiems ar šioje srityje dirbantiems asmenims susiformuoja nuostata, kad jei per daug metų niekam iš aplinkos žmonių nieko nenutiko, tai jam taip pat vis bus gerai.
Ši tendencija, anot R. Šalčiūno, galioja ir pačioje „Lietuvos geležinkelių“ kompanijoje.
„Daugiausiai nelaimingų atsitikimų įvyksta tiems darbuotojams, kurie turi didžiausią darbo stažą.
Žmogus, kurio gyvenimas susietas su geležinkeliais, supranta saugos reikalavimus, bet aplinka tampa tiek įprasta, kad jis nustoja jų paisyti“, – paradoksą įvardino pašnekovas.
Jis svarstė, kad per daugelį metų praleistų toje pat vietoje tokių asmenų budrumas tarsi užmiega.
Įvykių pasekmės – itin sunkios
Geležinkeliečių suvestinėse išskiriami eismo įvykiai, kuriuose nukenčia pašaliniai asmenys, t. y. geležinkelių sistemoje nedirbantys žmonės.
Kaip pažymėjo R. Šalčiūnas, kiekvienais metais įvyksta maždaug 30 tokių eismo įvykių. Anot jo, didesnė dalis jų baigiasi sunkiomis traumomis arba mirtimis.
Apie sunkias tokių avarijų pasekmes liudija ir statistika. 2016 metais geležinkeliuose užfiksuotas 31 eismo įvykis su pašaliniais asmenimis. Jų metu nukentėjo 33 žmonės, iš kurių 22 žuvo, o 11 buvo sužeisti.
Pašnekovas išskyrė dvi pagrindines tokių eismo įvykių priežastis. Daugiausiai jų nutinka dėl pašalinių asmenų buvimo geležinkeliuose arba pavojingose zonose.
Kita kategorija – grubūs Kelių eismo taisyklių pažeidimai kertant pervažas arba perėjas.
R. Šalčiūnas priminė svarbiausias saugaus eismo taisykles pėstiesiems. Svarbiausia iš jų – nebūti pavojingoje geležinkelio zonoje. Įstatymuose yra aiški tai draudžianti nuostata.
Geležinkelį pėstieji turi pereiti tik nustatytose vietose – privalo naudotis pėsčiųjų tiltu ar perėja, požeminiu tuneliu arba pervaža.
Pastarosios negalima kirsti degant raudonam šviesoforo signalui, taip pat kai yra nuleistas užtvaras.
„Elementaru, kad pamačius traukinį ar išgirdus signalą reikia sustoti ir jį praleisti“, – dėstė specialistas.
