Abiejų transporto priemonių greičiai nebuvo dideli, todėl greičiausiai po susidūrimo žmonės būtų atsipirkę sužalojimais. Tačiau į vilkiką atsitrenkęs vairuotojas įstrigo po puspriekabe.
Jei ne netobula vilkiko puspriekabės konstrukcija, avarijos pasekmės galėjo nebūti tragiškos.
Kaip lrytas.lt sakė Ugniagesių ir gelbėtojų mokyklos mokymo skyriaus viršininkas Gintaras Paulauskas, baisią avarijos baigtį nulėmė tai, kad puspriekabė neturėjo apsaugų, kurios neleidžia automobiliams palįsti sunkvežimiu.
„Šonuose tų apsaugų nebuvo, todėl automobilis ir palindo“, – komentavo specialistas.
Po avarijos kilo gaisras
Nelaimė įvyko kelio Šiauliai-Palanga ruože ties Eigirdžių miesteliu. Policijos departamento duomenimis, gaisras kilo kai lengvasis automobilis „Renault Megane“ susidūrė su vilkiku „Renault Premium“.
Pastarojo vairuotojas, pirminiais duomenimis, buvo blaivus. Jis pasakojo, kad lengvasis automobilis pravažiavęs sankryžoje įrengtą saugumo salelę staiga metėsi į priešpriešinio eismo juostą.
Sunkvežimį vairavęs vyras sakė, kad automobilis važiavo maždaug 70–80 km/val. greičiu. Pasak jo, po susidūrimo įvyko sprogimas ir mašina staigiai užsiliepsnojo.
Per gaisrą lengvojo automobilio vairuotojas sudegė neatpažįstamai. Žuvusiojo kūną ugniagesiams pavyko ištraukti tik sukarpius kėbulo likučius dalimis.
Ugnies kaitroje dalinai išsilydė iš aliuminio lydinio pagaminta sunkvežimio priekaba.
Puspriekabė buvo nesaugi
Tai, kad ji neturėjo šoninių apsaugų, G. Paulausko teigimu, lėmė dvejopą žalą. Visų pirma, iš šono giliai po puspriekabe palindęs automobilis buvo stipriai apgadintas. Galimai „Renaut" vairuotojo gyvybė nutrūko ne per gaisrą, o dar smūgio metu.
O jei po smūgio vyras liko gyvas, net jei nebūtų kilęs gaisras, sunkvežimio vairuotojas nebūtų galėjęs pasiekti nukentėjusiojo.
Anot pašnekovo, lengviesiems automobiliams palįsti neleidžiančios sistemos tiesiogiai susijusios su gyvybių išsaugojimu.
„Šiais laikais naudojamos įvairios priemonės, kad lengvieji automobiliai nepalįstų po apačia. Jas stengiamasi konstruoti taip, kad atsitrenkusi mašina arba sustotų vietoje, arba būtų nukreipta į šoną“, – aiškino specialistas.
G. Paulauskas pažymėjo, kad Telšių rajone įvykusios avarijos atveju vilkiko vairuotojas nukentėjusiam niekuo negalėjo padėti, nes tiesiog negalėjo jo pasiekti.
Visgi, anot pašnekovo, buvo galima bent jau bandyti užgesinti lengvąjį automobilį.
„Sunkvežimyje privalėjo būti mažiausiai du dviejų kilogramų talpos gesintuvai“, – pabrėžė jis.
Kodėl užsiliepsnojo automobilis?
G. Paulauskas paaiškino, kad stiprų gaisrą po avarijos lėmė vienas iš dviejų faktorių.
Didelė tikimybė, kad buvo pažeista degalų tiekimo sistema. Neišjungus degimo papildomas elektrinis degalų siurblys toliau veikė. Tokiu atveju nutrūkus aukšto slėgio žarnelei benzinas ar dyzelinas yra toliau purškiamas į variklio skyrių.
„Kai degalai patenka ant įtaikusio paviršiaus, tarkime, kolektoriaus, susidaro degus mišinys ir užtenka mažos kibirkšties tam, kad įvyktų sprogimas“, – sakė pašnekovas.
Antra priežastis, anot G. Paulausko, galėjo būti trumpas elektros instaliacijos jungimas. Visgi tokiu atveju sprogimo nebūtų, todėl šią versiją jis linkęs atmesti.
Ugniagesių gelbėtojų mokymų vadovo teigimu, sunkvežimio dyzelino bakas negalėjo sprogti. Šio tipo degalų virimo temperatūra yra ganėtinai aukšta, o pats skystis yra degus.
Be to, lengvasis automobilis įvažiavo tarp galinio vilkiko rato ir priekinės puspriekabės ašies, todėl buvo pakankamai toli nuo bako.
„Be to, vilkikas važiavo į rytinį reisą, todėl greičiausiai buvo su pilnu degalų baku, o toks visuomet yra saugiausias“, – aiškino G. Paulauskas.
Geriausia – užkirsti tam kelią
Pavojingiausi, anot specialisto, yra apytuščiai arba tušti bakai, kuriuose susidaro degaus skysčio ir oro mišinys. Jis iš tiesų gali sprogti.
Jei kelyje pastebite avariją, kurioje nukentėjęs vairuotojas yra praradęs sąmonę, pirmiausia reikėtų išjungti degimą.
Tokiu atveju yra išjungiamos visos degalų tiekimo sistemos, nepriklausomai nuo to, kuo jos yra maitinamos.
Matant, kad į eismo įvykį pateko elektromobilis G. Paulauskas patarė tiesiog išmesti jo raktelius pro langą – tuomet bus išjungtos visos aukštos įtampos sistemos.
Užuodus benzino kvapą derėtų pasiruošti gesintuvą, net jei gaisro nėra. Taip pat reikėtų nepamiršti atjungti akumuliatoriaus.
Jei yra galimybė, rekomenduojama užtraukti stovėjimo stabdį,o automatinę pavarų dėžę perstatyti į „P“ padėtį.
Pataria įvertinti situaciją
Nederėtų skubėti gesinti gaisro neįvertinus padėties – kitą gelbėti imkitės tik jei esate užtikrinti, kad jums paties nekils pavojus.
„Jei yra aštrus benzino ar dujų kvapas, tokiu atveju kyla realus pavojus, o gelbėjimo operacija pačiam gali baigtis liūdnai“, – komentavo G. Paulauskas.
Kuomet matote gaisrą, kuriam užgesinti neturite reikiamų priemonių, ugniagesiai gelbėtojai pataria traukti lauk transporto priemonėje įkalintą žmogų net jei tokiu veiksmu galite jam pakenkti.
Anot pašnekovo, tokiu atveju renkamasi mažesnė iš dviejų blogybių – galimas neįgalumas vietoje žūties.
„Tačiau tai yra vadinamasis „skubus neatidėliotinas gelbėjimas“. Jei jo daryti nereikia, geriau žmogaus nelieskite“, – patarė G. Paulauskas.
