Savo ruožtu, pareigūnai sako, kad atsižvelgiant į rugpjūčio 1-ąją prasidėjusios itin griežtos kontrolės rezultatus, ji galės būti pratęsta ilgesniam laikui.
Pabaigos datos pareigūnai net nemini ir neslepia, kad už kiekvieną viršytą kilometrą vairuotojai gali būti gaudomi nuolatos.
Nerimą keliantis avaringumas
Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) viršininkas Vytautas Grašys užtikrino, kad griežtesnės greičio kontrolės priemonės naudojamos reguliariai. Tačiau jis pripažino, kad imtis jų rugpjūčio mėnesį paskatino ir pablogėjusi avaringumo situacija.
„Galbūt įtakos turėjo tai, kad pusę vasaros orai buvo prasti, o dabar žmonės pradėjo daugiau važinėti ilsėtis.
Taip pat gal per daug atsipalaidavo keliuose – tai ir sąlygojo, kad tokiu metu ėmėmės papildomų priemonių“, – komentavo tarnybos vadovas.
Jis sakė, kad analizuojant eismo įvykių duomenis, kol kas nepavyko išskirti išaugusį avaringumą lėmusių dėsningumų.
Tačiau skaičiai kalba patys už save – jei praėjusiais metais žuvusiųjų skaičius keliuose sumažėjo 20 proc., tai šiuo metu šis šiurpus rodiklis yra išaugęs maždaug 14 proc.
„Tai verčia susimąstyti ir imtis kažkokių priemonių. Reikia kelti vairuotojų kultūros lygį, skatinti didesnę atsakomybę“, – kalbėjo V. Grašys.
Tolerancija truko ilgai
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad sugriežtintos greičio kontrolės priemonės apima ne tik stacionarius matuoklius, bet ir su mobiliąja įranga dirbančius ekipažus. Tarnybos vadovą nustebino neigiama visuomenės reakciją į šias priemones.
„Iš esmės, Kelių eismo taisykles nenumato jokios tolerancijos, tiesiog buvo ilgas laikotarpis, per kurį vairuotojai įprato viršyti greitį daugiau nei 10 km/val.
Dabar mes tiesiog norime atstatyti pusiausvyrą, bandome įpratinti vairuotojus, kad jie laikytųsi leistino greičio“, – sakė V. Grašys.
Pareigūnai tikisi, kad vairuotojai taps supratingesni ir pradės elgtis atsakingiau, tačiau jei greičio kontrolės akcijos rezultatai bus nuviliantys, gali ją ir pratęsti.
LKPT duomenimis, per pirmąjį pusmetį vien stacionarūs matuokliai užfiksavo daugiau kaip 200 tūkst. greičio viršijimo atvejų.
„Daug vairuotojų dar mėgsta viršyti greitį peržengdami ir tą tolerancijos ribą, kuri ilgą laiką galiojo“, – konstatavo V. Grašys.
Ieško naujų priemonių
Kaip pavyzdį priverstiniam vairuotojų auklėjimui jis pateikė Estiją. Ten ir už 1 km/val. viršytą greitį yra numatyta bauda.
Pašnekovo teigimu, mažesnė tolerancija greičio viršijimui kaimyninėje šalyje padėjo išspręsti ne vieną problemą.
V. Grašys neatmetė galimybės, kad po šiuo metu vykdomos greičio kontrolės akcijos, policija įstatymų leidėjams pateiks siūlymus dėl naujų priemonių, kurios leistų pakeisti situaciją į gerąją pusę.
Pašnekovas sakė, kad tarnybai naudingos patirties pareigūnai įgijo vizito pas kolegas Vokietijoje metu. Po šio apsilankymo kilo siūlymas kontroliuoti kaip transporto priemonės laikosi saugaus atstumo.
„Tai itin aktualu magistralėje „Via Baltica“. Pateikėme pasiūlymus Lietuvos automobilių kelių direkcijai ir jos atstovai ketina įsigyti įrenginius, kurie tai fiksuotų“, – sakė V. Grašys.
Žuvo patyrę vairuotojai
Pašnekovo teigimu, nagrinėjant pirmojo pusmečio avarijų duomenis, nustatytas stebinantis faktas – vidutinis eismo įvykyje žuvusio vairuotojo stažas buvo 21 metai.
„Galbūt jie neatsižvelgia į eismo sąlygas, pernelyg pasitiki savo patirtimi“, – svarstė pašnekovas.
Pareigūnas pastebėjo, kad vasarą ne vienas vairuotojas atostogauja ir sėsdamas prie vairo. Anot jo, būnant atsakingu eismo dalyvių taip elgtis tesiog negalima.
„Galite nedirbti, būti prie jūros, bet dalyvaudami eisme privalote elgtis saugiai – laikytis Kelių eismo taisyklių ir neatsipalaiduoti“, – prašė tarnybos vadovas.
V. Grašys pažymėjo, kad reikia atkreipti dėmesį į kitus eismo dalyvius – pėsčiuosius. Per pirmąjį šių metų pusmetį trečdalis visų žuvusiųjų keliuose buvo pėstieji.
