Bet taip manydami jie pamiršta, kad teisme nėra žodžių „šventė“, „šventimas“. O neatsakingas elgesys gali turėti skaudžių pasekmių“, – „Lietuvos rytui“ sakė Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vadovas Vidmantas Pumputis.
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryte“
Moksleivių šventes kasmet paženklina nelaimės. Viena šiurpiausių šių metų avarijų pavasarį įvyko prie Panevėžio dėl abiturientų vežtos dekoracijos – jai atitrūkus, į priešpriešinio eismo juostą išlėkęs „Opel Meriva“ susidūrė su sunkvežimiu. Žuvo Kristina Baltrūnienė ir jos septynmetė dukra Austėja.
Skaudi avarija, taip pat įvykusi per abiturientų išleistuves, prieš keletą metų paženklino iš Panevėžio kilusios lenktynininkės Karolinos Matukynienės gyvenimą.
– Ar mūsų šalyje per moksleivių šventes dažnai įvyksta nelaimingų atsitikimų keliuose? – „Lietuvos rytas“ paklausė Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vadovo Vidmanto Pumpučio.
– Skaudžių eismo įvykių, kurie įvyksta dėl vienuoliktokų ar dvyliktokų švenčių, nepavyksta išvengti kiekvienais metais. Kasmet jų būna po 2–3. Dažniausiai tokie eismo įvykiai baigiasi sunkiais sužeidimais arba net mirtimi.
Pavyzdžiui, prieš porą metų Šilutės rajone moksleiviai po baigiamųjų egzaminų šventė, neblaivūs važiavo automobiliu ir apvirto. Du jaunuoliai žuvo.
Dažnai pamirštama, kad linksmybės gali sukelti pavojų ne tik pačiam, bet ir kitiems. Tai liudija ir tragiškai pasibaigusi avarija Panevėžio rajone, kai abiturientai vežėsi kepurę ant automobilio stogo ir ją kelyje nupūtė. Tai privertė kitą vairuotoją pakeisti važiavimo kryptį. Žuvo motina su dukra.
Ši šiurpi istorija – neatsakingumo pavyzdys. Vairuotojui, prieš kurį nukrinta kliūtis, paskutinę sekundę labai sudėtinga įvertinti, iš ko padarytas daiktas. Galbūt minimai vairuotojai buvo užtverta matomumo zona ir ji nepastebėjo sunkvežimio? Viską lemia sekundės dalys.
Kad tokių skaudžių pasekmių ateityje būtų išvengta, patarčiau per šventes moksleiviams iš viso nesinaudoti automobiliais. O jei naudojamasi – neišsiskirti iš kitų vairuotojų.
Švenčiantys moksleiviai neretai mano, kad jiems viskas galima. Neva tai – jų šventė. Bet taip manydami jie pamiršta, kad teisme nėra žodžių „šventė“, „šventimas“. O neatsakingas elgesys gali turėti skaudžių pasekmių.
– Per šventes būriai moksleivių važinėja per langus iškišę galvas ir rankas, automobilius apkarstę balionais, kepurėmis ar sparnais. Gal vertėtų keisti tradicijas?
– Mūsų šalyje į tokias tradicijas žiūrima pernelyg tolerantiškai. Iš šalies atrodo, kad jaunimas tik smagiai važinėjasi. Teko ir man matyti, kaip jie pavojingai elgiasi, išlenda per liuką.
Kaune vaikinas važiavo išlindęs per mašinos langą. Jis iškrito, susilaužė stuburą ir dabar yra neįgalus.
– Kaip į triukšmingus moksleivių pasivažinėjimus žiūrima kitose šalyse?
– Vokietijoje bet toks netinkamas elgesys kelyje vertinamas kaip šiurkštus pažeidimas, nes gali sukelti pavojų kitiems. Ten neleidžiama automobilių apkarstyti balionais ir kitais nestandartiniais atributais, važinėtis iškišus rankas per langus.
Daugelyje Vakarų Europos šalių tėvai ir mokytojai skatina moksleivius linksmintis atsakingai. Ir mūsų šalyje jaunimo šventes reikėtų vertinti rimtai, kad nebūtų pagundų rodyti savo sugebėjimų prie automobilio vairo.
Manau, moksleiviai turėtų švęsti, bet šventės ir linksmybės negali persikelti į realų eismą.
– Turbūt nelaimių kelyje įvyksta ne tik per šventes? Paskutinėse gimnazijų klasėse nemažai jaunuolių gauna vairuotojo pažymėjimus ir nori pasirodyti prieš bendraamžius.
– Būna, kad net ir neturėdami teisės vairuoti vaikinai nori pasipuikuoti prieš bendraklases – parodyti, kad sugeba vairuoti transporto priemonę. Merginos žavisi vaikinais, kurie sugeba vairuoti, turi automobilį. O jie neįvertinę aplinkybių ir dėl patirties stokos ir sukelia skaudžius eismo įvykius.
Bet automobilio salonas nėra ta vieta, kur galima demonstruoti savo pranašumą ar kelti sumaištį. Tam yra kiti būdai ir veikla.
Manau, mūsų šalyje jaunimas pernelyg sureikšmina automobilius. Štai Skandinavijos valstybėse daug jaunų žmonių džiaugiasi važinėdami dviračiais.
– Kokios bausmės gresia pradedantiems vairuotojams už neatsakingą elgesį kelyje?
– Mūsų šalyje jos – vienos griežčiausių. Tokie vairuotojai gauna laikinus pažymėjimus. Jis gali būti atimtas, jei greitis viršijamas 30 km/val.
Asmenims, kurie pažeidinėja Kelių eismo taisykles, tenka mokytis papildomai. Taigi jaunas žmogus už neatsakingą elgesį gali būti skaudžiai baudžiamas.
Tokie saugikliai veikia. Per 10 metų pavyko sumažinti žuvusiųjų dėl pradedančių vairuotojų kaltės skaičių. Pavyzdžiui, anksčiau tokių tragiškų įvykių būdavo 20–25 proc. Pernai apie 11 proc. visų mirtinų eismo įvykių sukėlė jauni pradedantys vairuotojai. Postūmis į gerąją pusę – labai didelis.
Tačiau būtinas dar didesnis visuomenės palaikymas, nepakantumas girtiems, neatsakingiems vairuotojams. Jeigu asmenys mato, kad jaunuolis prie vairo sėdo neblaivus arba kelyje pavojingai elgiasi, patariu pranešti policijai.
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryte“
