Ir nors populiaru manyti, kad pėsčiųjų perėja – saugi vieta kirsti kelią, net 50 proc. visų sužalojamų pėsčiųjų nukenčia būtent eidami per perėją.
Čia žmonės jaučiasi saugiausiai, nes tikisi, kad automobilis juos praleis, bet gali būti, kad išsiblaškęs vairuotojas į gatvę einančio žmogaus net nemato.
Neapsaugo ir šviesoforas
Praėjusį penktadienį Kaune įvyko skaudi nelaimė - su mama per perėją degant žaliai šviesą ėjęs dviejų metų berniukas buvo partrenktas jauno vaikino su BMW.
Berniukas nukrito už 10 metrų, jo 23 metų mama taip pat buvo stipriai sužalota. Jie abu buvo skubiai nuvežti į ligoninę, bet praėjus savaitei vaiko gyvybė užgeso.
Daug lūžių patyrusi jauna moteris iki šiol gydoma Kauno klinikose.
Tuo tarpu 21 metų amžiaus vairuotojas teigė, kad jį apakino saulė. Tačiau tai neatleidžia nuo atsakomybės, teismas gali tai vertinti tik kaip lengvinančią aplinkybę.
Jis bus kaltinamas dėl taisyklių pažeidimo, dėl kurio žuvo žmogus. Už tai baudžiama laisvės atėmimu iki 8 metų.
Tą pačią dieną, rugsėjo 8-ąją, dar vienas per perėją su mama ėjęs vaikas buvo partrenktas ir Vilniuje.
Jo mama pasakojo, kad berniuką vedė į šalia buvusį darželį. Prieš žengdama į perėją ji apsidairė – kelias buvo tuščias.
Ją ir jos vaiką sužalojusi vienatūrio vairuotoja teisinosi, kad buvo apakinta saulės. Taip pat ji sakė, kad nespėjo sustabdyti, nors perėja įrengta ant greičio ribojimo kalnelio. Tai patvirtina vaiko mamos pastebėjimą, kad automobilis važiavo gana dideliu greičiu.
Pavojingiausia – miegamuosiuose rajonuose
Didelį nelaimingų atsitikimų skaičių perėjose nulemia kelios priežastys.
Viena dažniausių – viršytas greitis, blogas matomumas esant prastam orui ir atidumo stoka.
Vairuotojų neatidumas gali turėti lemiamų pasekmių. Dalis vairuoja išsiblaškę, kiti naudojasi telefonu ar būna nukreipę akis į borto kompiuterį, bendrakeleivius ar kitur.
Daug žmonių sužalojami ir dėl neleistinoje vietoje, tiek prieš pat perėjas, tiek ir už jų, pastatytų transporto priemonių, kurios neleidžia vairuotojams ir pėstiesiems matyti realios situacijos kelyje.
Taip pat dažnai nelaimės įvyksta dėl išsiblaškiusių pėsčiųjų, kurie neapsidairo prieš eidami per perėją, nedėvi atšvaitų bei dėl neblaivių vairuotojų.
Tiesa, kad per pėsčiųjų perėją einantį žmogų vairuotojas privalo praleisti, bet perėja pati nėra lyg apsauginis tunelis. Jei automobilis yra taip arti, kad nespėtų sustoti, arba kyla įtarimų, kad vairuotojas jūsų nemato, verčiau palaukite.
„Palyginus situaciją didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, daugiausiai pėsčiųjų perėjose sužalojama didmiesčiuose, kur eismas yra daug intensyvesnis.
Praktika rodo, kad eismo įvykiai, per kuriuos nukenčia pėstieji, dažniausiai nutinka nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose, dėl to didelė dalis jų jau yra naikinama. Tuo tarpu mažesniuose miesteliuose pėstieji dažniau nukenčia kai eina šalia važiuojamosios kelio dalies“, – sako Mindaugas Balinskas, „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovas.
Minesotos universiteto (JAV) mokslininkas Brendan Murphy ir jo kolegos 2017 metais atliko tyrimą, kurio metu išanalizavo 448 sankryžas Mineapolio mieste (JAV). Gauti rezultatai leido nustatyti, kad nelaimingi atsitikimai dažniau nutinka kelią kertant tose perėjose, kur pėstieji vaikšto rečiau.
Pavyzdžiui, miegamuosiuose rajonuose, o ne centrinėje miesto dalyje, kur paprastai per perėją eina didesni žmonių būriai. M. Balinskas taip pat pastebi tokią tendenciją – ypač pavojingi kelio ruožai, dar vadinami juodosiomis dėmėmis, Vilniuje driekiasi per Žirmūnų, Antakalnio ir Karoliniškių rajonus.
Daugiausia eismo įvykių užfiksuojama Savanorių pr., Ukmergės, Geležinio Vilko, Ozo ir Kalvarijų gatvėse.
Dažniausiai nukenčia vaikai ir pensinio amžiaus asmenys
Ekspertas pažymi, kad per eismo įvykius perėjose dažniausiai sužalojami pensinio amžiaus asmenys ir vaikai. Daugiausia patiriami kūno sumušimai, raumenų ir sausgyslių patempimai ar plyšimai.
Tačiau pasitaiko ir įvairių kaulų lūžių, kuriems sutvirtinti reikalingos operacijos, ilgas ir sudėtingas gydymas. Pernai metais apie 7 proc. į eismo įvykius patekusių pėsčiųjų patyrė ypač sunkius sužalojimus, kurie baigėsi mirtimi.
„Priklausomai nuo sužalojimo sudėtingumo, praktika rodo, kad gydymas trunka nuo savaitės iki metų ar dar ilgiau.
Dėl to ir gydymo kaina gali svyruoti nuo keliolikos eurų, kuomet gydymui reikalingi tik vaistai, iki kelių tūkstančių eurų esant sudėtingiems atvejams, kai reikalinga nuolatinė medikų priežiūra, reabilitacija ar kitos papildomos medicininės paslaugos“, – atkreipia dėmesį M. Balinskas.
