Šia proga ekspertai pabrėžia retai aptariamą pavojų, JAV plačiai eskaluojamą jau ne vienerius metus – už vairo dažnai sėda migdančių, raminančių ar reakciją kitaip bloginančių vaistų išgėrę žmonės nesupranta, kad gali sukelti mirtiną pavojų.
Apie vairavimą neklausia
„Gintarinės vaistinės“ vedėja Jolita Skinderskienė aiškina, jog vaistų suderinimas su vairavimu daugeliui juos perkančiųjų rūpi mažiausiai iš visų galimų šalutinių poveikių, nors net 7 iš 10 lietuvių sirgdami pripažįsta vartojantys daugiau nei du vaistinius preparatus.
„Dažniausiai klausimas dėl vaistų sukeliamo šalutinio efekto keliamas, kai pacientas planuoja, ar galės dirbti, ar turi gerti preparatą tik prieš miegą.
Apie vairavimą susimąstoma retai. Ir nors informaciniame lapelyje informacija apie galimus vaisto pavojus vairuojant visuomet pabrėžiama, realią riziką, kad vaistas gali sumažinti pastabumą ar sulėtinti reakciją tiek, kad kelyje žmogus taps pavojingas, suvokia labai nedaugelis“, – sako vaistininkė.
Tuo tarpu draudimo bendrovės BTA ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis tikina, kad tai yra ne vien vaistų pavojų, bet ir atsakomybės kelyje suvokimo problema. Anot jo, nesvarbu, ar važiuojama per pusę šalies, ar tik iš vieno mikrorajono į kitą, kelyje privalu visuomet būti dėmesingam ir atidžiam.
„Tai, kad apie vaistų poveikį susimąsto nedaugelis jų nuo atsakomybės neatleidžia, veikiau priešingai – įpareigoja ir kitus visuomenės narius įsitikinti, kad sėdantis už vairo nerizikuoja savo bei keleivių gyvybe.
Užsienyje atlikti testai parodė, kad sergančio žmogaus gebėjimai vairuoti gali būti prilyginti vairuotojui, kuriam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis.
Medikai antrina, kad tokio vairuotojo reakcija suprastėja 10–20 proc. lyginant su sveiku žmogumi“, – teigia A. Žiukelis.
Nuovargis ir haliucinacijos
Vaistininkė J. Skinderskienė aiškina, kad vairuotojų budrumui pakenkti gali tiek receptiniai, tiek nereceptiniai vaistai. Yra ir tokių preparatų, kurie gali sukelti lengvas haliucinacijas.
„Skausmą lengvinantys narkotiniai analgetikai, taip pat raminamieji, antidepresantai bei įvairūs kiti preparatai slopina centrinės mūsų nervų sistemos veiklą, todėl yra patys pavojingiausi vairuojantiems.
Kai kuriais atvejais jų poveikis vos jaučiamas, bet kartais pakeičia žmogaus elgesį labai stipriai. Jei pats pacientas žino, kad neišvengiamai teks vairuoti, medicinos profesionalas gali pasirūpinti kitu preparatu arba patarti, kaip geriau jį vartoti, tačiau čia svarbus paties žmogaus suvokimas – jis privalo įsisąmoninti galimą grėsmę“, – sako vaistininkė.
Į šalutinius vaisto poveikius dėmesį atkreipti reiktų ir gydantis alergiją ar paprasčiausią peršalimą, nes tam skirti vaistai dažnai migdo, gali prislopinti, pabloginti reakciją.
Net cukraus kiekį kraujyje mažinantys preparatai tam tikrais atvejais gali sukelti silpnumą, o kraujospūdį mažinantys – galvos svaigimą.
Būtina įvertinti savijautą
A. Žiukelis pastebi, kad kaip išaugo sąmoningumas dėl nepakantumo alkoholiui, taip reikėtų nenumoti į ranka į psichiką arba bendrą savijautą galinčius paveikti preparatus.
„Jau 2011 metais JAV buvo skambinama pavojaus varpais dėl to, kad mirtys keliuose, susijusios su gydytojų išrašomais vaistais ir jų daromu poveikiu organizmui, pasiekė pavojingą epidemijos lygį.
Įvairiose šalyse atlikti tyrimai patvirtina, kad žuvusių vairuotojų organizmuose neretai randama įvairių medikamentų pėdsakų.
Todėl nepaisant to, kad iš vaisto tikimės savijautos pagerinimo ir visiško išgijimo, turėtume realistiškai vertinti situaciją ir vartoti juos labai atsakingai“, – aiškina specialistas.
Jo teigimu, pagrindinis patarimas vairuotojams – jei abejojate dėl savijautos, geriau nevairuokite. Jei baiminatės, kad galite pasigauti virusą ar užkrėsti kitus, tiesiog paprašykite artimųjų, kad jus nuvežtų.
Anot J. Skinderskienės, savo savijautą pirmiausiai privalo įvertinti pats žmogus. Kiekvieno organizmas į tas pačias medžiagas gali reaguoti skirtingai, todėl niekuomet nevalia pirkti preparato vien todėl, jog jis padėjo pažįstamiems.
„Teisingas vaistų parinkimas ir jų suderinamumas yra be galo painūs klausimai, kuriuos įvertinti privalo gydytojas arba vaistininkas.
Bet ir pats žmogus turi jiems suteikti informacijos, vaistus rinktis ne vadovaudamasis intuicija ar draugų patarimais, o tuo, ką žinodami kitus vartojamus preparatus, pasakys specialistai, atidžiai perskaityti preparato informacinį lapelį“, – aiškina vaistininkė.
