Lapkritį kilęs gaisras Baltijos gatvėje priminė aštrėjančias problemas dėl transporto priemonėmis užkimštų gatvių ir daugiabučių kiemų – chuliganams padegus šiukšlių konteinerius ugniagesiai buvo priversti gaišti laiką.
Kiemas buvo taip prigrūstas, kad gaisrininkai net negalėjo pagalvoti apie privažiavimą prie ugnies židinio. Jie paliko savo sunkiasvorę mašiną kiek toliau, skubiai nutiesė ir prijungė žarnas, tačiau brangios akimirkos buvo prarastos – ugnis nuo konteinerių persimetė į šalia stovintį BMW ir jį suniokojo.
Rūpestis – nuolatinis
Daugeliui gyventojų net nešauna į galvą mintis, kad kiemuose reikia palikti platų pravažiavimą gaisrininkams, avarinėms tarnyboms, greitajai pagalbai.
Pavyzdžiui, gaisrininkų automobiliams reikia mažiausiai 3,5 metro tarpo, kad galėtų privažiuoti prie nelaimės objekto. O jei tenka panaudoti kopėčias, laisvas plotas turi būti ne mažesnis nei 6 metrai.
Tačiau sovietmečiu įrengtuose miegamuosiuose rajonuose apie tokius plotus dabar galima tik pasvajoti – dažna šeima turi ne po vieną, o po kelis automobilius.
Pasak Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto Arvydo Kazlausko, rūpesčių dėl patekimo prie daugiabučių iškyla beveik kiekvieną dieną: „Kai tik gauname iškvietimą, dar iki atvykdami sukame galvą, kaip operatyviau įveikti iškilusias kliūtis.“
Kelią valosi patys
Pro mašinų jūrą negalėdami patekti prie liepsnų ugniagesiai dažniausiai sustoja maždaug 50 metrų nuo daugiabučio ir liepsnas malšina prie automobilinės cisternos prijungtomis žarnomis.
Kiekvienos žarnos ilgis – 20 metrų, jas reikia sujungti vieną su kita. Nors gaisrininkai viską atlieka labai greitai, vis tiek sugaištama viena kita papildoma minutė.
Per tą laiką degančiame būste likęs žmogus gali mirti. Kiekviena akimirka svarbi ir gelbėjant turtą. Kartais gaisrininkai patys nustumia į šalį mašinas, bet tai irgi kainuoja laiko sąnaudų.
Automobilius teko pastumdyti ir prieš kelerius metus gelbėjant žmones Baltų prospekto daugiabutyje. Piktadariui naktį bute sukėlus gaisrą, jame buvę jaunuoliai šoko net iš septinto aukšto.
Klausimas apstulbino
A.Kazlauską nustebino daugiabučio gyventojų reakcija. Kitą dieną po tragiško gaisro Baltų prospekte atvykęs į susitikimą su jais ugniagesių tarnybos specialistas įsitikino, kad žmonės nepasimokė iš savo klaidų.
Net vidurdienį A.Kazlauskui buvo sunku privažiuoti tarnybiniu visureigiu – kieme buvo daugybė netvarkingai pastatytų automobilių.
Pirmas klausimas, kurį jam teko išgirsti: „O kas kompensuos mums nuostolius dėl sulietų butų?“
„Gyventojams nekilo klausimų, ką daryti, kad gaisrininkams neatsirastų kliūčių privažiuoti prie daugiabučio.
Galbūt reikia numeruoti mašinų vietas? Gal vertėtų visiems susirinkus bent apytiksliai suskaičiuoti namo mašinas, spręsti, kaip jas statyti, kad būtų užimta kuo mažiau vietos, liktų laisvas privažiavimas?
Tai, žinoma, ne vieno daugiabučio problema. Gyventojai, kurių kiemuose ankšta, turėtų imtis reikalingų žingsnių. Padėkite mums, ir mes padėsime jums“, – tvirtino A.Kazlauskas.
Po pagalbos sulaukia ir priekaištų
Kai kurios gatvės Kaune vos sutalpina automobilius. Gyventojai juos stato iš abiejų pusių.
Smarkiai laviruoti tenka kai kuriuose Žaliakalnio, Šilainių kvartaluose.
Pavyzdžiui, Rasytės gatvė, kurioje, be daugiabučių, yra ir nemažai ugdymo įstaigų, užkimšta transporto priemonėmis. Panašus vaizdas ir Saulės, Varpo, daugelyje kitų gatvių.
Per transporto spūstis į gaisrus skubantiems ugniagesiams sudėtingos situacijos susidaro E.Ožeškienės, Šv.Gertrūdos, A.Baranausko, Studentų, K.Petrausko ir kitose gatvėse.
Ugniagesiai nuolat susiduria ir su kitomis kliūtimis – nuosavų namų ir daugiabučių kvartaluose įrengtais automatiniais kiemų užtvarais, sendaikčių prigrūstais privačių valdų kiemais, nesutvarkytais keliukais.
Padėdami vieniems gyventojams gaisrininkai kartais išgirsta kitų priekaištų.
Sykį jie buvo priversti skubiai rankomis atkelti užtvarą į miesto centre esančio daugiabučio kiemą, o numalšinę ugnį sulaukė pretenzijų dėl sugadinto mechanizmo.
Tačiau miesto vairuotojų kultūra per pastarąjį dešimtmetį gerokai pakilusi – gaisrininkai atkreipė dėmesį, kad tik itin retais atvejais gatvėse nepraleidžiama jų automobilių su įjungtais švyturėliais.
