Ne vienas į avariją patekęs vairuotojas patyrė, kad už pinigus, gautus iš draudimo bendrovės, ne visada pavyksta įsigyti kitą tokios pat būklės automobilį net ir pardavus sudaužyto liekanas.
Iki šiol visos draudimo bendrovės taikydavo teorinį automobilio likutinės vertės skaičiavimą pagal „Eurotax“ žinyną.
Tačiau šią savaitę Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT) nutarė, kad nėra pagrindo nustatant draudimo išmokos dydį remtis vieninteliu žalos dydžio nustatymo metodu.
Teismo sprendimu, iškilus ginčui dėl draudimo išmokos dydžio, jis kiekvienu konkrečiu atveju bus įrodinėjamas remiantis Civilinio proceso kodekse nustatytomis taisyklėmis ir leistinais įrodymais.
Kaktas surėmė draudikai
Ši teismo nutartis svarbi daugybei vairuotojų – per metus Lietuvoje įvyksta net apie 100 tūkst. įvairaus dydžio eismo įvykių.
Šią nutartį LAT priėmė išnagrinėjęs bylą tarp dviejų draudimo bendrovių, bet teismo nuostata taip pat galios ir sprendžiant nesutarimą tarp draudikų ir draudėjų.
Kasko draudimu apdraustų „Honda“ ir „Dacia“ automobilių savininkams po avarijos žalą atlyginęs „Lietuvos draudimas“ teisme tvirtino, kad kaltininkų civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu apdraudusi bendrovė „ERGO Insurance SE“ atlygino tik dalį žalos.
Draudikai tarpusavyje nesutarė dėl transporto priemonių likutinės vertės, nulėmusios žalos ir kartu draudimo išmokos dydį.
„Lietuvos draudimo“ įsitikinimu, konkurentai nepagrįstai rėmėsi teoriniu automobilių likutinės vertės skaičiavimu, o ne realia verte, kiek už sudaužytas mašinas būtų galima gauti jas pardavus.
Skaičiuodavo detalių kainą
Pirmosios instancijos teismas ir Apeliacinis teismas šį skundą atmetė. Jų motyvas buvo toks, kad „Eurotax“ žinyno naudojimas yra įteisintas pagrindiniame dokumente, kuriuo vadovaudamiesi draudikai skaičiuoja žalą, – dar 2000-aisiais susisiekimo ir finansų ministrų pasirašytame įsakyme.
Jame yra gausybė formulių ir koeficientų, pagal kuriuos apskaičiuojama draudimo išmoka.
Skaičiuojant likutinę automobilio vertę formaliai vertinama, už kiek būtų galima parduoti likusias sveikas jo detales.
Tačiau iš tiesų ne visi vairuotojai turi įrankių bei žinių, kad galėtų patys ardyti ir dalimis pardavinėti sudaužytą mašiną, o ką jau kalbėti apie tam reikalingas patalpas ir laiką.
Žalą vertins individualiai
Tačiau ministrų pasirašytame dokumente taip pat minima, kad transporto priemonė gali būti vertinama ir pagal kitą turimą informaciją.
LAT nuomone, būtent pardavimo kaina gali geriausiai parodyti realią daikto vertę, o ji nebūtinai turi būti nustatoma tik pagal vieną metodą.
Priešingai, draudimo bendrovės nuo šiol privalės įvertinti visas aplinkybes bei dokumentus ir žalą nukentėjusiam žmogui kompensuoti visiškai.
„Visiškas nuostolių kompensavimo principas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala, kiek tai objektyviai įmanoma, būtų nustatyta ne standartizuotu, bet individualiu būdu“, – nurodė bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija.
Nukentėjusiųjų teisės bus ginamos geriau
Ovidijus Speičys
Advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkas
„Manyčiau, kad teismo priimta nutartis pakeis per eismo įvykius žalą patyrusių asmenų ir draudimo bendrovių žaidimo taisykles.
Nors byloje nagrinėtas ginčas kilo tarp dviejų draudimo bendrovių, teismo išryškinti akcentai pirmiausia susiję su žalą patyrusių asmenų teisėmis.
Pagal bendrąją taisyklę, toks asmuo žalos dydį gali įrodinėti visomis įstatymo leidžiamomis priemonėmis.
Tačiau po avarijos susidūrus su draudimo išmokas turinčiomis mokėti draudimo bendrovėmis žalos dydžio įrodinėjimas ir nustatymas apribojamas tam tikromis metodikomis bei specifinėmis taisyklėmis, kurių taikymas ne visuomet lemia teisingą rezultatą nukentėjusių asmenų atžvilgiu.
Teismas labai aiškiai nurodė, kad ir kelyje nukentėjusių asmenų žala turi būti atlyginama visiškai, o specifiniai skaičiavimo metodai tam neturi užkirsti kelio.
Į kiekvieną atvejį turės būti žvelgiama individualiai, draudimo bendrovės privalės vertinti visus asmenų teikiamus dokumentus, kuriais grindžiamas patirtos žalos dydis. Tai yra žingsnis geresnės per eismo įvykius nukentėjusių asmenų teisių apsaugos keliu.“
