Kaip LRT radijui teigė Rokas Masiulis, tikėtina, kad, pagerėjus susisiekimui, Marijampolė galėtų gauti ir ekonominės naudos. Ministras penktadienį rengiasi apžiūrėti tvarkomą kelio ruožą.
Virs magistrale
Kad kelio „Via Baltica“ atkarpa nuo Kauno iki Marijampolės būtų galutinai paversta magistrale, liko visai nedaug. Šiuo metu dar nepraplatintų kelio ruožų yra apie 24 kilometrai.
„Rangovai yra pažadėję, kad kelias bus baigtas iki šių metų pabaigos“, – tikino R. Masiulis.
Kalbant apie rekonstrukcijos naudą, pirmiausia reikia pažymėti, kad turėtų pagerėti saugumas. Anksčiau šiame kelyje nuolatos įvykdavo tragiški eismo įvykiai.
„Dauguma mirtinų incidentų įvykdavo lenkimo metu. Tai būdavo priešpriešiniai susidūrimai. Per pastaruosius 10 metų ruože tarp Kauno ir Marijampolės žuvo 42 žmonės. Praplatinus kelią, tokia rizika išnyksta, todėl manome, kad situacija pasikeis kardinaliai“, – LRT radijui sakė R. Masiulis.
Baigus šio kelio ruožo rekonstrukciją vairuotojai pajus ir kitą naudą.
„Pirmiausia – tai nepertraukiamas judėjimas. Panaikinta labai daug vieno lygio sankryžų ir pastatyta dešimt viadukų, greitis padidintas iki 130 km/val. Tai atveria tokias galimybes, kad marijampoliečiai, kurie nori dirbti Kaune ir kauniečiai, kurie nori dirbti Marijampolėje, turės labai gerą susisiekimo galimybę, sutrumpės kelionės laikas“, – pasakojo R. Masiulis.
Rekonstruojami ir kiti ruožai
Šiuo metu kelio „Via Baltica“ remonto ir platinimo darbai vyksta ne tik kelyje Kaunas–Marijampolė, bet ir Panevėžio aplinkkelyje.
„Tvarkomas Panevėžio aplinkkelio 22-jų kilometrų ilgio ruožas. Rekonstrukcija vyksta skandinavišku prinicpu, t. y. trys eismo juostos, taip sudarant galimybes lenkimams. Pirmi trys kilometrai bus keturių juostų kelias. Šiuos darbus taip pat planuojama baigti šiais metais“, – teigė R. Masiulis.
Kitas ruožas, kuris ateityje laukia pokyčių, – tai kelio atkarpa nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija.
„Dabar bus baigtas ruožas nuo Kauno iki Marijampolės, o ruožas nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija turėtų būti baigtas 2022-aisiais metais. Tai pats intensyviausias kelias, kalbant apie sunkiasvorį transportą“, – sakė R. Masiulis.
Tačiau šiais darbais nenorima apsiriboti nenorima. Kaip teigė R. Masiulis, siekiama „paspausti“ ir latvius, kad jie taip pat pradėtų kelio platinimo darbus.
„Kalbame su latviais, nes jie nenori savo pusėje platinti „Via Balticos“ kelio. Nuo Panevėžio padarysime du plius vienas (viena eismo kryptimi – dvi juostos, kita – viena, – red.), iki Kauno – du plius du, o Latvijoje bus siauras vienas plius vienas kelias. Galbūt mūsų atliekami darbai paskatins ir latvius praplėsti savo kelią, kad iki Talino galėtume važiuoti taip, kaip Lietuvoje“, – viliasi R. Masiulis.
Naujas kelių mokesčio skaičiavimas
Artimiausiu metu turėtų atsinaujinti ne tik pagrindiniai keliai, bet turėtų pasikeisti ir sunkiasvorio transporto kelių mokesčio sistema.
„Lietuvoje šiuo metu galioja sistema, kai nuperkama Euro vinjetė ir su ja galima važiuoti kiek nori. Norime įdiegti tokią sistemą, kuri leis visuose pagrindiniuose keliuose sunkiasvores transporto priemones fiksuoti kompiuterinėmis priemonėmis, taip bus tiksliai apskaičiuojamas atstumas, kurį nuvažiavo sunkvežimis, ir už tai bus išrašoma tiksli sąskaita“, – sistemą pristato R. Masiulis.
Tačiau iki tol dar reikės šiek tiek palaukti, nes reikia išspręsti tam tikras biurokratines kliūtis.
„Pirmiausiai reikėtų paruošti projektą ir tam dabartinę Lietuvos automobilių kelių direkciją paversti arba valstybės įmone arba viešąją įstaiga. Tai būtų galima padaryti per metus. Tada dar metus užtruktų projekto rengimas. Taigi, apie porą metų gali užtrukti įgyvendinimas“, – paaiškino R. Masiulis.
Ministro teigimu, įvedus naują apmokestinimo sistemą, planuojama surinkti apie 70 mln. eurų daugiau lėšų nei šiuo metu.
Parengė Vytenis Kudarauskas
