Tik, regis, ne visi patys kauniečiai rombais žavisi. Krapšto galvą juos pamatę, gūžčioja pečiais. O kiti apskritai prieš pėsčiųjų perėjas įsidrąsina važiuoti dar greičiau – mano, kad taip pažymėtas pagrindinis kelias.
Bet Kauno valdžia mano kitaip – esą jeigu rombai, nupiešti likus 30 ir 15 metrų prieš perėją, drausmins vairuotojus ir prigis, šiuos ženklus bus galima įtraukti ir į Kelių eismo taisykles (KET).
Mūsų šalyje saugiu eismu rūpinasi kelios institucijos – Vidaus reikalų ministerija drauge su kelių policiją, Susisiekimo ministerija ir miestų savivaldybės. Žiupsnis šio, žiupsnis to, todėl gatvėse ir keliuose nuolat atsiranda ne visiems suprantamo šiupinio.
Kauno savivaldybė pasinaudojo savo teise pasirūpinti pėsčiųjų saugumu. Sumanymas gal ir kilnus, tačiau valdininkams, atrodo, nė motais, kaip į rombus reaguos ką tik egzaminą išlaikę vairuotojai, kurie tokių ženklų neaptiko KET knygutėje.
Kad ir kaip būtų, prie saugaus eismo naujovių esame pratinami visur ir visaip.
Štai miestiečiai jau įprato, kad kelio ženklai ragina šypsotis prie vairo kaip kokiems maniakams. O klaipėdiečiai Šiaurės prospekte dabar dairosi, ar staiga neįvažiuos į gulbių pulką, nes čia atsirado apie šiuos paukščius perspėjantis ženklas.
Gal ir Vilniaus savivaldybei vertėtų užbėgti eismo įvykiams už akių ir pasekti kitų miestų pavyzdžiu ženklinant gatves.
Prie įvažiavimo į Islandijos gatvę savaitgaliais galėtų atsirasti užrašas „Atsargiai, per kelią šliaužioja girti vilniečiai“, akmenuotoje Šventaragio gatvėje – „Išjunk šypseną – dantis išsidaužysi“, o prie Seimo rūmų – „Dėmesio, lizdus susisuko gandrai“.
Čia dar praverstų pridėti ir apylankos ženklą – juk nežinia, ar dalis vairuotojų nėra alergiški pagoniškų paukščių plunksnoms.
