Užuot saugiai perėję bėgius per pervažą ar požemine perėja, išlipę iš traukinio žmonės žengia nuo perono į geležinkelio taką, perlipa tvoras ir net kartu vedasi mažus vaikus.
Negana to, kai kurie ant bėgių elgiasi lyg žaidimų aikštelėje. Per ausinukus klausydamiesi muzikos vedžioja šunis, ant geležinkelio sankasos sėdi su draugų kompanija ar važinėjasi keturračiais.
Ten žmonių išvis negali būti
Neatsargus elgesys kiekvienais metais baigiasi maždaug trimis dešimtimis tragiškų nelaimių. 2016-aisiais per geležinkelio avarijas žuvo 20 žmonių, o dar 9 buvo sunkiai sužaloti. 2017 metais įvyko 19 mirtinų susidūrimų ir dar 10 žmonių patyrė sunkių sužalojimų.
Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Prevencijos departamento vadovas Rolandas Šlepetys patvirtino, kad šiemet, palyginti su ankstesniais metais, įvyko mažiau avarijų, tačiau nelaimių priežastys išlieka tos pačios.
„Tai žmogiškas lengvabūdiškumas, perdėtas pasitikėjimas savimi arba tam tikra būklė, dėl kurios žmonės sunkiai orientuojasi aplinkoje“, – sakė jis. Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad daugiau nelaimių įvyksta ne pervažose, o kitose vietose, kur žmonėms apskritai negalima eiti per geležinkelį.
„Pervažos įrengtos tam, kad žmogus galėtų saugiai kirsti bėgius, – su informaciniais ženklais, vaizdiniais, garsiniais signalais, bet žmonės dažnai pasirenka sutrumpinti kelią. Nors pervaža yra labai netoli, jie vis tiek rizikuoja ir kerta bėgius tam neskirtose vietose“, – dažną elgesį pastebėjo R.Šlepetys.
Sustoti – iki 1,5 kilometro
Taip rizikuodami žmonės eina per bėgius neturėdami jokios informacijos apie artėjantį traukinį ir turi pasikliauti tik savo pojūčiais. O mašinistas, net ir pamatęs žmogų ant bėgių, iš esmės neturi galimybės laiku sustoti.
„Traukinys iš karto sustoti negali, jo svoris itin didelis, o stabdymo kelias tik prasideda nuo pusės kilometro ir gali siekti net iki pusantro kilometro. Šiuolaikiniai traukiniai, ypač elektriniai, važiuoja gana tyliai, todėl įvertinti atstumą, kada jis jau čia pat, yra gana sudėtinga. O dar jei žmogus yra apsvaigęs ar paniręs į virtualų pasaulį, kaip neretai pasitaiko vaikams ir paaugliams, tada niekas apsaugoti nebegali“, – atsiduso R.Šlepetys.
Įstrigo prieš pat traukinį
Dar pavojingesnė žmonių grupė yra pasilinksminimų mėgėjai. Pašnekovas prisiminė šįmet įvykusį atvejį, kuris tik per plauką nevirto tragedija. Vienas keturračio vairuotojas sumanė pasivažinėti per bėgius, bet besilinksmindamas įstrigo visiškai prieš atvažiuojantį traukinį.
Mašinistas sąstatą stabdė, signalizavo vairuotojui, bet šis neskubėjo gelbėtis ir visomis jėgomis bandė ištraukti keturratį.
Vyrui pavyko išlaisvinti savo transporto priemonę akimirką prieš atriedant traukiniui. Į šį įvykį labai greitai reagavo policija, o pareigūnams suradus vyrą paaiškėjo neadekvataus elgesio priežastis – jis buvo gerokai įkaušęs.
R.Šlepetys atkreipia dėmesį ir į tai, kokių baisių išgyvenimų tenka patirti mašinistams.
„Jie daro viską, kad susidūrimo išvengtų, ir staigiai stabdo. Tačiau traukinys greitai nesustoja ir mašinistas patiria didelį stresą, nes žmogus pasijunta bejėgis ką nors pakeisti. Tolesniam darbui tai irgi atsiliepia. Stengiamės žmonėms suteikti psichologų pagalbą, bet ta trauma vis tiek išlieka visam gyvenimui“, – neslėpė jis.
Apgaulingas saugumo jausmas
Daug pavojingų situacijų nutinka ir žmonėms, kurie gyvena netoli geležinkelio ir kuriems traukiniai atrodo kaip dalis kasdienybės.
„Žmonės, kurie kasdien kerta bėgius arba gyvena matydami traukinių judėjimą, tiek pripranta, kad jiems nebesuprantama, jog traukinys gali kelti pavojų. Tūkstantį kartų kirtus bėgius ir nieko neįvykus atrodo, kad nieko ir neįvyks. O tada riba iki rizikos vis mažėja.
Kai žmogus pirmą kartą atsiduria prie bėgių, jis į visas puses apsidairo, o kuris kasdien jais vaikšto, pradeda ir ženklų nepaisyti. Į vieną pusę gal pažiūrėjo – traukinio nėra, bet jis gali atvažiuoti iš kitos pusės. Arba traukiniai gali prasilenkti“, – pažymėjo pašnekovas.
R.Šlepetys neslėpė, jog tokiais atvejais pats geriausias būdas užtikrinti saugumą būtų intensyviausias vietas rekonstruoti taip, kad nebūtų fizinės galimybės kirsti bėgius. „Lietuvos geležinkeliai“ jau rengiasi vykdyti du tokius projektus, jų vertė viršija 10 mln. eurų.
Pasak pašnekovo, ketinama įrengti tunelius, dviejų lygių pervažas, o galimybė kirsti bėgius būtų gerokai apribota. Viena šių rekonstruoti planuojamų pervažų yra Lentvaryje.
Šiuo metu taikomos saugumo priemonės – pervažose statomi įspėjamieji ženklai, garsinės priemonės prieš atvažiuojant traukiniui, nuleidžiami užtvarai, signaliniai šviesoforai, zigzagu statomos tvorelės, kad eidamas žmogus pasisuktų tiek į kairę, tiek į dešinę, o dviratininkai būtų priversti nulipti ir dviratį persivaryti, kaip reikalaujama pagal taisykles.
Gresia nemenkos baudos
Už geležinkelio taisyklių pažeidimus taikomos rimtos baudos. Važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose bei įvažiavimas į pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui gali užtraukti baudą iki 280 eurų ir gali būti atimta teisė vairuoti nuo 2 iki 6 mėnesių. O pėstiesiems už buvimą ant geležinkelio neturint tam teisės gali būti skirta bauda iki 140 eurų.
„Sunku su dabartiniais ištekliais pastatyti prie kiekvienos pervažos po policininką, bet dauguma pervažų filmuojamos. Mes tą filmuotą medžiagą apie nedrausmingus vairuotojus, kurie kerta pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui, perduodame Kelių policijai. Jie sutiko su mumis bendradarbiauti“, – tvirtino R.Šlepetys.
Jis atskleidė, kad geležinkelio kameros yra nufilmavusios ne tik ignoruojančių raudoną signalą, bet net ir nuleistus užtvarus išlaužusių vairuotojų.
„Turime užfiksavę net atvejį, kai keleivinis autobusas kirto pervažą šviečiant draudžiamam šviesoforo signalui. Reikėtų susimąstyti, kokia tokio vairuotojo atsakomybė, – juk jis atsakingas už ne vieną autobuse esantį keleivį. Blogiausią scenarijų galime įsivaizduoti – autobusui užgesus ir sustojus pervažoje būtų neįmanoma greitai evakuoti visų žmonių. Vis dėlto traukinio masė, palyginti su autobuso, yra gerokai didesnė ir pasekmės būtų labai liūdnos“, – pasakojo jis.
Juo labiau prieš traukinį negali atsilaikyti automobilis ar pėsčiasis. „Masės skirtumas yra didžiulis ir susidūrimai su traukiniais dažniausiai kainuoja gyvybę. Vienetams pavyksta išlikti gyviems po susidūrimo. Todėl traukinys yra ir didelio pavojaus šaltinis – būtina tai suprasti“, – ragino R.Šlepetys.
