Elektriniai paspirtukai: kaip jais mėgautis nekeliant pavojaus sau ir kitiems?

Atšilus orams į kelius išriedėjo paspirtukų vairuotojai, tačiau ne visi šių transporto priemonių mėgėjai laikosi taisyklių. 

Elektriniams paspirtukams yra taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir dviračiams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Elektriniams paspirtukams yra taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir dviračiams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Elektriniams paspirtukams yra taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir dviračiams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Elektriniams paspirtukams yra taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir dviračiams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Elektriniams paspirtukams yra taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir dviračiams.<br>M.Patašiaus nuotr.
Elektriniams paspirtukams yra taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir dviračiams.<br>M.Patašiaus nuotr.
Elektriniams paspirtukams yra taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir dviračiams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Elektriniams paspirtukams yra taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir dviračiams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Apr 26, 2019, 11:47 AM, atnaujinta May 3, 2019, 2:46 PM

Lietuvos kelių policijos pareigūnai primena, kad elektriniams paspirtukams yra taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir dviračiams. 

O paprastų, mechaninių paspirtukų vairuotojai, taip pat riedlentininkai ir riedutininkai yra priskiriami pėstiesiems. 

Todėl labai svarbu žinoti, kurios judėjimo priemonės nekeičia pėsčiojo statuso, o kokių taisyklių turi laikytis dviratininkai ir elektrinių paspirtukų vairuotojai.

Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto grupės vadovo Vladislavas Kondratovičius papasakojo, į ką vertėtų atkreipti dėmesį paspirtukų vairuotojams.

Kur važiuoti leidžiama, o kur – draudžiama?

Pasak V.Kondratovičiaus, elektriniai paspirtukai, kurių greitis ne didesnis  negu 25 km/ val., o galingumas – ne didesnis negu 1 kW, patenka į motorinių dviračių sąvoką. 

Šioms transporto priemonės taikomi tokie patys reikalavimai. 

„Kaip ir dviračiams, taip ir paspirtukams, negalima važiuoti per perėją. Reikia nulipti nuo transporto priemonės, pervesti ją per perėją ir toliau važiuoti. 

Jeigu tai nėra išskirta konkrečiai dviratininkams perėja, kur yra dviračio tako trasa“, – pasakojo V.Konratovičius. Šis reikalavimas galioja ir elektriniams, ir koja spiriamiems paspirtukams.

Kalbėdamas apie bendras eismo taisykles, kuriose nurodyta, kur leidžiamas paspirtukų eismas, o kur – draudžiamas, V.Kondratovičius pasakojo, kad elektriniams paspirtukams draudžiama važiuoti pėsčiųjų takais, nebent jie būtų pažymėti pėsčiųjų ir dviračio tako ženklu. 

Jei takas pažymėtas tik pėsčiojo ženklu, šioje kelio atkarpoje paspirtukų vairuotojų, kaip ir dviratininkų eismas draudžiamas.

„Šaligatvis – bendra infrastuktūra, ten leidžiama važiuoti“, – toliau pasakojo V.Kondratovičius. 

Pasak vyro, šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į didelius eismo srautus, įvertinant, kad važiuodami šaligatviais paspirtukų vairuotojai nesukeltų pavojaus.

Pasak V.Kondratovičiaus, paspirtukai gali važiuoti ir šaligatviais, ir važiuojamąja kelio dalimi, išskyrus pėsčiųjų takus, kuriuose eismas leidžiamas tik pėstiesiems.

Važiuodami šaligatviu, paspirtukų vairuotojai, važiuodami pro pėsčiąjį, privalo važiuoti ne didesniu nei 7 km/val greičiu, o pravažiavę greitį gali didinti. 

Atvejais, kai šaligatviu eina daug pėsčiųjų, paspirtuko vairuotojas privalo judėti srauto greičiu ir nesukelti pavojaus pėstiesiems.

Nepilnamečiams būtinas šalmas

Kaip toliau pasakojo V.Kondratovičius, pilnametystės nesulaukę elektrinių paspirtukų vairuotojai taip neturėtų pamiršti ir šalmo – jiems jis būtinas.

„Iki aštuoniolikos metu šalmas yra privalomas, vyresniems, negu aštuoniolikos metu – rekomenduojamas“, –  teigė pašnekovas.

Pasak ministerijos atstovo, įprastų paspirtukų vairuotojai Kelių eismo reikalavimuose prilyginami pėstiesiems, dėl šios priežasties jiems šie reikalavimai negalioja. 

Tačiau važiuodami važiuojamąja kelio dalimi, elektrinių paspirtukų vairuotojai privalo dėvėti liemenes, šalmus bei atšvaitus.

V.Kondratovičius pasakojo, kad kaip ir su kitomis transporto priemonėmis, paspirtukų vairuotojai negali važiuoti būdami neblaivūs. 

Šis reikalavimas galioja ir įprastų, ir elektrinių paspirtukų vairuotojams.

Daugiausia problemų – dėl greičio

Paklausus V.Kondratovičiaus, kokie nusižengimai dažniausiai pastebimi tarp paspirtukų vairuotojų, vyras tikina, kad vienas iš jų – greitis. 

Paspirtukų mėgėjai dažnai neįvertina greičio bei galimo to pavojaus. 

„Dėl greičio, tai važiuodami šaligatviu matosi, kad lekia kiek traukia, bet dažniausiai pristabdo. Iš tikrųjų, reikia suprasti, kad ir sau ir kitiems sukelia pavojų“, – pasakojo pašekovas.

V.Kondratovičius pastebėjo, kad vienas iš dažnesnių nusižengimų – nenulipimas nuo transporto priemonės prieš pėsčiųjų perėją. 

Vyras taip pat priminė, kad eisme dalyvaujantys paspirtukai turėtų turėti šviesas ar atšvaitus, kaip ir numatyta Kelių eismo taisyklėse.

Mėgaujasi, bet laikosi taisyklių

Nuo 2018 metų vasaros paspirtuku važinėjanti vilnietė Danguolė (34 m.) džiaugėsi, kad tai labai universali transporto priemonė – galima ir į darbą nuvykti, ir savaitgaliais pasivažinėti.

Šeštadienio popietę sutikta moteris paspirtuką tvarkingai varėsi per perėją.

Sakė puikiai žinanti, kad važiuoti gal tik ten, kur ir dviratininkai.

Per tą laiką, kai naudojasi paspirtuku, Danguolė incidentų tikino išvengusi.

„Aišku, reikia būti atsargiam ir laikytis taisyklių. Bet tai turbūt galioja ne tik paspirtukams, tiesa?“ – retoriškai klausė vilnietė.

Ji juokėsi, kad paspirtukas važiuoja ne daugiau, kaip 25 km/val., todėl greičio niekada neviršija.

Kaip vienintelę problemą Danguolė nurodė tylų elektrinio paspirtuko veikimą.

„Dažnai būna, kad pėstieji tavęs tiesiog neišgirsta. Tam ant vairo vyras sumontavo skambutį“, – vienintelį paspirtuko patobulinimą rodė ji.

Elektrinių paspirtukų mėgėjai yra motorizuoti eismo dalyviai, todėl elgtis turi atitinkamai – ne tik stebėti, bet ir klausyti. 

Šiuolaikiniai elektros motorai leidžia paspirtukams lenkti dviratininkus ir tai turėtų priminti, kad jiems galioja tokie patys reikalavimai.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„24/7“: kaip A. Armonaitė ir E. Gentvilas vienas kitam pamokslavo