Be registracijos dokumentų ir vairuotojo pažymėjo arba išlaikyto teorijos egzamino galima važiuoti su paspirtuku, kurio variklis galia neviršija 1 kW, o maksimalus išvystomas greitis – ne didesnis kaip 25 km/val.
Iš pažiūros tokie techniniai duomenys neatrodo įspūdingai, tačiau vilnietis Alvydas gali paliudyti, kad šis įspūdis – apgaulingas.
Susidūręs su automobiliu jis griuvo ant grindinio ir susilaužė žandikaulį.
Avarija įvyko gegužės viduryje, tačiau vaikino smakrą iki šiol prilaiko guminis dirželis, o kramtyti kieto maisto jis dar negali.
Panašios traumos
Kauno klinikinės ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus ortopedas traumatologas Artūras Šulnius sakė, kad dviratininkų ir paspirtukų vairuotojų traumos yra panašios.
Anot pašnekovo, vyrauja kritimo traumos, todėl žmonės dažniausiai susižaloja rankas – ypatingai riešus ir raktikaulius.
Taip pat dažni įvairūs nubrozdinimai, dėl kurių dažniausiai kenčia alkūnės ir kelių sąnariai.
Gydytojas pastebėjo, kad jei dviratininkai įprato važinėti su ryškiaspalvėmis liemenėmis ir šalmais, tai paspirtukų naudotojai vengia dėvėti bet kokias apsaugas.
„Be jokių specialių drabužių ar apsaugų jie juda važiuojamąja kelio dalimi ir dažnai yra sunkiai matomi – nes nedėvi liemenių ir neturi žibintų.
Dėl to ir nutinka skaudžiausios traumos“, – komentavo A. Šulnius.
Anot jo, paspirtuką valdyti yra sunkiau dėl nedidelio vairo ir mažesnių nei dviračio ratų.
Važiuoja nepasiruošę
Dar blogiau, pašnekovo manymu, yra tai, kad ant paspirtukų dažniausiai stojasi žmonės, kurie yra visiškai nepasiruošę su jais važiuoti.
25 km/val. greitis tokiems vairuotojams – pernelyg didelis ir keliantis realų pavojų.
Tokiu greičiu važiuojantis paspirtuko vairuotojas krisdamas rizikuoja patirti sunkią galvos traumą.
A. Šulnius pasakojo, kad dažni atvejai, kai staigiai pasukus vairą paspirtuko priekis pradeda slysti ir juo važiavęs žmogus stipriai trenkasi į kietą kliūtį arba krenta ant žemės.
Medikas pažymėjo, kad šį sezoną paspirtukų naudotojų patiriamų traumų skaičius ženkliai išaugo.
Traumatologas paaiškino, kad kritimai važiuojant su paspirtuku būna itin skausmingi, nes griūdamas žmogus negali atsiremti koja į žemę – abi jos būna ant platformos.
„Su dviračiu kritimai ne tokie skausmingi, nes nukėlęs koją nuo pedalo ja dar gali atsispirti į žemę. Gerai valdantys dviratį dėl to, apskritai, beveik negriūna“, – dėstė A. Šulnius.
Reikalingas ne tik šalmas
Paspirtukų naudotojams jis rekomendavo ne tik tvirto audinio drabužius su ilgomis rankovėmis, bet ir šalmus, alkūnių bei kelių apsaugas.
Taip pat patarė avėti ir uždarus batus, kurie kritimo atveju nenusmuktų. Saugantys rankas dar turėtų pasirūpinti ir geromis pirštinėmis.
„Basutės ir šortai kritimo atveju jūsų niekaip neapsaugos“, – konstatavo jis.
A. Šulnius įspėjo, kad vienos iš dažniausiai pasitaikančių traumų – raktikaulio lūžio – gydymas trunka du mėnesius.
Dar maždaug tiek pat laiko užtrunka, kol visiškai atsistato raumenys ir judesiai vėl tampa natūralūs.
Rekomenduojama apranga paspirtukų naudotojams ir dviratininkams:
* Šalmas.
* Ryškiaspalvė liemenė.
* Alkūnių ir kelių apsaugos.
* Tvirtos pirštinės.
* Megztinis arba švarkelis ir kelnės.
* Uždari batai.
Būtini patobulinimai elektriniam paspirtukui:
* Ryškus priekinis žibintas.
* Garsinis signalas arba skambutis
