Rengiant projektą buvo atlikta avaringumo statistikos analizė, įvertinta geroji užsienio praktika. Dabartinio reikalavimo nulipti nuo dviračio prieš pėsčiųjų perėją apklausų duomenimis beveik niekas nesilaiko.
Tikimasi, kad naujoji tvarka net padidins eismo saugumą, nes įpareigos dviratininką sustoti ir praleisti automobilius ir pėsčiuosius, bei avarijų prevencijai įpareigos dviratininką per perėjas važiuoti 3-7 km/val per perėją.
Įstatymo projektą teiks 14-os Seimo narių grupė. Tai yra su kita sudėtimi (platesnė grupė) nei Seimo sudaryta darbo grupė. Pagrindinis teikėjas teikėjas Seimo narys Dainius Kepenis.
Projektas grindžiamas ir užsienio praktika.
Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius atlikto 2018-11-27 analitinę apžvalgą „Dviračių eismo reguliavimas ir saugos reikalavimai Europos Sąjungos valstybėse narėse“.
Tirtos Vienos konvenciją pasirašiusios šalys: Vokietija, Švedija, Jungtinėje Karalystė, Prancūzija, Estija, Latvija.
Nustatyta, kad per pėsčiųjų perėjas teisės aktai leidžia važiuoti dviračiu Vienos konvenciją pasirašiusiose šalyse: Vokietijoje, Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje, Estijoje. Pavyzdžiui, Vokietijoje kelių eismo taisyklės tiesiogiai nedraudžia dviratininkams važiuoti per pėsčiųjų perėją.
Tačiau, kirsdami važiuojamąją kelio dalį pėsčiųjų perėja pirmenybę prieš motorinių transporto priemonių vairuotojus turi tik pėstieji, o dviratininkai, jei jie važiuoja, pirmenybės neturi, o ją įgyja tik nulipę ir vesdami dviratį, tada jie traktuojami kaip pėstieji.
Jungtinėje Karalystėje varytis dviratį per pėsčiųjų perėjas – „Zebrus“ yra tik rekomendacinio pobūdžio. Estijoje dviratininkai, kirsdami kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja, neturi sukelti pavojaus pėstiesiems ir pasirinkti saugų greitį.
Latvijoje dviratininkams taip pat leidžiama kirsti važiuojamąją kelio dalį per pėsčiųjų perėjas, netrukdant pėstiesiems ir sumažinus greitį. Be to, Lietuva yra prisijungusi prie Vienos konvencijos, tad Lietuvos priimti nacionaliniai teisės aktai negali jai prieštarauti.
Tačiau, Vienos konvencija važiavimo dviračiu per pėsčiųjų perėjas visai neapibrėžia, leisdama kiekvienai ją pasirašiusiai šaliai pačiai nuspręsti, kokio reglamentavimo ji nori.
Seimui buvo pateikta peticija, kuriai buvo pritarta.
Ji susidėjo iš dviejų dalių: pirma dalis siūlė atsisakyti privalomų liemenių/žibintų dviratininkams dienos metu, antroji peticijos dalis siūlė keisti važiavimo per pėsčiųjų perėjas taisykles.
Projektui parengti buvo vykdyta 18 institucijų (savivaldybių, policijos komisariatų, teismų, prokuratūrų) apklausa dėl į avarijas patekusių dviratininkų važiuojant per pėsčiųjų perėjas.
Jos išvados: nors peticijos apklausų duomenimis 90% dviratininkų važiuoja per perėjas, važiuojančių per perėjas avaringumas labai mažas arba jo nėra.
Gauti 18 institucijų avarijų duomenys: 16 iš tų institucijų nerado nė vienos avarijos, kad dviratininkas būtų važiavęs per perėjas; dviejose institucijose fiksuotas nedidelis avaringumas. Nemažai institucijų dėl šios priežasties ir dėl neproporcingo žmogiškųjų išteklių poreikio atsisakė išgauti duomenis apie minėtų asmenų sukeltas avarijas keliuose.
Seimas pateikė projektą dėl liemenių ir per balsavimą pritarė pateikimui.
Siūlomi taisyklių pakeitimai skamba taip:
Dviračio, motorinio dviračio vairuotojui galima kirsti važiuojamąją kelio dalį tiek reguliuojama, tiek nereguliuojama pėsčiųjų perėja važiuojant dviračiu, motoriniu dviračiu.
Privažiavęs nereguliuojamą pėsčiųjų perėją dviračio, motorinio dviračio vairuotojas privalo:
1) sustoti,
2) praleisti važiuojamąja kelio dalimi važiuojančias transporto priemones,
3) pradėti važiuoti tik įsitikinęs, ar jo veiksmai neprivers kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį bei greitį,
4) pradėti važiuoti pėsčiųjų perėja tik įsitikinęs, kad tai yra saugu.
Privažiavus reguliuojamą pėsčiųjų perėją dviračio, motorinio dviračio vairuotojui eismo tvarką nustato šviesoforai arba reguliuotojas.
Važiuodamas tiek per nereguliuojamą, tiek per reguliuojamą pėsčiųjų perėją dviračio ar motorinio dviračio vairuotojas privalo važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
