Anot jo, šie pakeitimai aktualiausi sostinės savivaldybei, nes kiti didmiesčiai spėjo pasiruošti prieš penkerius metus inicijuotoms permainoms, o nuo sausio nelikus rodyklių pritaikė šviesoforų sistemas naujiems srautams, įrengė papildomas šviesoforų sekcijas.
„Pradedame formalią procedūrą, kad tose sankryžose, kuriose didėja spūstys, galima būtų pratęsti dar „žaliųjų“ sukimo į dešinę rodyklių galiojimo laiką. Svarstome apie metus laiko“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministras.
Anot jo, tam reikės keisti Vyriausybės nutarimą. J.Narkevičius taip pat ketina antradienį šią problemą aptarti su generaliniu policijos komisaru.
Jis priminė, kad savivaldybės pasiruošti permainoms ir modernizuoti šviesoforų valdymo sistemas, įrengti naujas sekcijas turėjo penkerius metus. J.Narkevičius tikino, kad problemos iš esmės kyla tik Vilniuje, tuo metu, pavyzdžiui, iš Kauno savivaldybės nusiskundimų negauta.
„Tačiau jeigu atsiras tokios sankryžos, kur dėl „žaliosios rodyklės“ nuėmimo didėja spūstys, kiekvieną atvejį svarstysime atskirai“, – teigė ministras.
Vilniaus savivaldybė, palaikoma Kauno ir Klaipėdos atstovų, grąžinti dešiniojo posūkio rodykles Vyriausybės prašo baimindamasi išaugsiančių automobilių spūsčių.
J.Narkevičius pabrėžė, kad kol Vyriausybė priims reikiamus sprendimus, savivaldybė įsipareigojo stebėti eismą, pertvarkyti šviesoforus sankryžose.
Ministerija, 2014-aisiais pasiūliusi naikinti rodykles, remiasi Kaune kelerius metus vykdytu tyrimu, parodžiusiu, jog sankryžose su „žaliosiomis rodyklėmis“ kyla daugiau avarijų, per kurias žūva ar sužalojami žmonės.
Pasak sostinės vicemero Vytauto Mitalo, dalyje probleminių sankryžų šviesoforai perprogramuoti, įrengtos ir papildomos šviesoforų sekcijos, tačiau tai iš esmės problemų nesprendžia. Anot jo, mažiausiai keliolikoje sostinės sankryžų tiek dėl eismo pralaidumo, tiek dėl pėsčiųjų saugumo būtų prasmingiausia grąžinti dešiniojo posūkio rodykles.
„Vilniaus miestas iš viso pertvarkė 52 sankryžas, kituose miestuose tokių sudėtingų sankryžų yra mažiau. Manyčiau, pagrindinis dalykas – kad su šiuo pakeitimu nenukentėtų pėsčiųjų saugumas. Tiesą sakant, yra vietų, kur naujų klausimų iškilo, o įrengti papildomas eismo juostas tiesiog nėra fizinių galimybių“, – naujienų agentūrai BNS sakė V.Mitalas.
Politikas taip pat tvirtino, kad iš anksto šios situacijos nebuvo galima prognozuoti, kadangi galutinius eismo taisyklių pakeitimus, numatančius, kaip galima reguliuoti dešinįjį posūkį sankryžose, Seimas priėmė tik 2019-ųjų lapkritį.
Nori spręsti savarankiškai
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius sako, kad savivaldybė prašo ne nukelti sprendimą dėl šviesoforų lentelių su „žaliosiomis rodyklėmis“, bet galimybės savarankiškai dėl jų nuspręsti.
„Vilnius neprašė ir neprašo nukelti šio sprendimo įgyvendinimo. Miestas prašo galimybės savarankiškai nuspręsti dėl „žaliųjų rodyklių“ naudojimo, atsižvelgiant į eismo dalyvių saugumą ir sklandų judėjimą. Vietų, kur rodyklės liktų sostinėje, yra bent keliolika“, – pirmadienį feisbuke skelbė R.Šimašius.
Jis rašė pirmadienį kalbėjęs su susisiekimo ministru J.Narkevičiumi, kuriam išsakė savivaldybės poziciją.
„Labai džiugu, kad nuspręsta dar kartą įvertinti, ar ministerijos ir Vyriausybės sprendimas atsisakyti „žaliųjų rodyklių“ buvo visais atvejais naudingas. Tačiau naudingas kam? Pėstiesiems? Vairuotojams?
Svarbiausia – termino atidėjimas metams NĖRA problemos sprendimas, tik jo pavėlinimas. Niekam nereikia to blaškymosi ir eismo dalyvių erzinimo“, – tikino Vilniaus meras.
Penktadienį žurnalistams Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas sakė, kad savivaldybė kartu su Kauno ir Klaipėdos miestais sieks, kad kai kuriose vietose „žaliosios rodyklės“ būtų sugrąžintos.
„Atėjus naujiesiems metams mes matome, kad eismo situacija Vilniuje, kartu ir eismo saugumas, su „žaliųjų rodyklių“ nuėmimu nepagerėjo, o eismo situacija, eismo pralaidumas pablogėjo. Dėl to šiandien apsitarėme su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais, kad kreipsimės į Susisiekimo ministeriją ir Vyriausybę, prašydami, kad tam tikrose vietose, kur nenukenčia eismo saugumas, galėtume rodykles grąžinti savivaldybių iniciatyva“, – penktadienį žurnalistams sakė V.Mitalas.
Ne visais atvejais pasiteisino
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad, jeigu prie šviesoforų buvusių papildomų lentelių su žaliomis rodyklėmis nuėmimas sukelia daug problemų, jos bent jau iš dalies turėtų būti grąžintos.
„Rodyklių klausimas pakankamai kontroversiškas, nes pagrindinis tikslas, mano supratimu, buvo saugumo padidinimas ir šviesoforus reguliuojančių sistemų optimizavimas, bet, kaip matome, rezultatas rodo, kad ne visais atvejais tai pasiteisino. Matyt, bus priimami sprendimai, kad tam tikrose sankryžose rodyklės būtų paliktos.
Rodyklių grąžinimas – normali praktika: jei vienas ar kitas pakeitimas sukelia didelių nepatogumų, turėtų būti bent jau ieškoma sprendimų. Jei anksčiau buvo geriau, tai kodėl rodyklių nepalikus?“, – naujienų agentūrai „Elta“ kalbėjo Ž.Mauricas.
Pasak jo, transporto srautų valdymas neturi būti vykdomas tik šviesoforais ir perėjomis. Prie to, ekonomisto teigimu, turėtų prisidėti ir viešoji infrastruktūra.
„Pakankamai sparčiai plečiant miestą reikia gerai pagalvoti, kaip bus su infrastruktūra. Dažniausiai šie klausimai būna paskutinėje vietoje, ir tik visiškai pastačius objektą susigriebiama, kad tai trukdo eismui“, – teigė ekonomistas.
