Statistikai įtakos turėjo kovo viduryje visoje šalyje paskelbtas
karantinas, tačiau svarbiausia – geras rezultatas, ir tai džiugino.
Netrukus Kauno savivaldybė priminė apie rombo ženklus prie pėsčiųjų
perėjų, kurie esą turėjo neginčijamos reikšmės avaringumo mažėjimui, ir
Japonijoje nusižiūrėta naujovė visiškai pasiteisino.
Transporto specialistai suskaičiavo, kad palyginus 2016–2017 metus,
kai toks ženklinimas dar nebuvo naudojamas, ir 2018–2019 metus, įdiegus
papildomus simbolius, užfiksuotas 45,9 proc. mažesnis eismo įvykių
skaičius ties pėsčiųjų perėjomis.
„Statistika ir skaičiai iškalbingi. Niekas nepaneigs, kad būtent ši
naujovė per keletą metų padėjo išgelbėti kauniečių gyvybes – galbūt ne
vieną dešimtį jų“, – džiaugėsi Kauno meras V.Matijošaitis.
Kauno savivaldybė net kreipėsi į Susisiekimo ministeriją siūlydama
įteisinti rombus Kelių eismo taisyklėse, nors ministerijos specialistai
priešinasi naujovei. Turbūt šiuo metu turi rimtesnių rūpesčių dėl
ministrą J.Narkevičių užgriuvusių bėdų.
Išties nelabai svarbu, kokios priemonės lėmė nelaimių pėsčiųjų perėjose
skaičiaus mažėjimą. Svarbiausia – rezultatas.
O štai tuomet ir prasidėjo nemalonumai, kurie gali smarkiai pabloginti
statistiką. Tokio reiškinio pranašu tapo į gatves plūstelėję motociklų
mėgėjai.
Praėjusį savaitgalį Mitkūnų kaime (Kauno r.) automobilis „Opel Astra“,
kurį vairavo 51 metų vyras, susidūrė su motociklu „Yamaha“.
Pastarąjį vairavęs 22 metų vaikinas žuvo nelaimės vietoje, o prie „Opel“
vairo sėdėjusiam vyrui nustatytas vidutinis girtumas – 1,87 promilės.
Antradienį atskriejo dar viena tragiška žinia – per Vandžiogalos plente
įvykusį automobilio ir motociklo susidūrimą žuvo motociklą vairavęs 24
metų jaunuolis.
Nelaimė įvyko, kai 65 metų vyro vairuojamas automobilis „Citroen C4“
sukdamas į kairę nepraleido pagrindiniu keliu tiesiai važiuojančio
motociklo „Kawasaki“.
Pirmuoju atveju nėra ko aptarinėti – automobilio vairuotojas į kelionę
leidosi gerokai apspangęs ir būtent ši aplinkybė buvo lemtinga.
O paskelbus apie nelaimę Vandžiogalos plente vėl pasipylė komentarai,
kuriuos iš esmės galima suskirstyti į dvi grupes.
Dalis diskusijų dalyvių tvirtino, neva pensininkai keliuose išdarinėja
neregėtus dalykus, todėl jiems reikia taikyti įvairius apribojimus,
dažniau tikrinti sveikatą, reguliariai lavinti važiavimo įgūdžius ir
priminti Kelių eismo taisykles.
Kiti įtikinėjo, neva motociklininkai gatvėmis laksto taip, lyg galvą
būtų palikę namuose, pavojingai manevruoja, todėl net drausmingi
automobilių vairuotojai, taip pat pėstieji patiria didelį stresą.
Tokie vertinimai – visiškai neoriginalūs ir girdėti daugybę kartų.
Užuot švaistę laiką kaltinimams nežinodami tikrųjų aplinkybių, visi šie
eismo „žinovai“ galėtų pasiūlyti bent vieną idėją, galinčią sumažinti
eismo įvykių, kuriuose dalyvauja motociklai, skaičių.
Štai rombų naudojimą Kaune eismo specialistai vertina prieštaringai,
tačiau miesto valdžia bent jau pasiūlė kažkokią idėją. Gera ji ar bloga
– galima aptarinėti ir ieškoti argumentų.
Automobilių ir motociklų vairuotojų priešpriešą galima palyginti su
Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“ krepšinio komandų aistruolių
santykiais. Šiuo požiūriu eismo dalyvių tolerancija Lietuvoje smarkiai
atsilieka nuo gerokai toliau pažengusių Europos šalių.
Kad ir kaip tie santykiai klostytųsi, gatvėse turės išsitekti ir
automobiliai, ir motociklai. Suvaržymai, baudos ar draudimo įmokų
didinimas jokių reikšmingų permainų neatneš.
Automobilių sporto profesoriumi vadinamas treneris J.Dereškevičius kartą
užsiminė, kad laikas, praleistas prie transporto priemonės vairo, yra
pats pavojingiausias žmogaus gyvenime.
Daugybę lenktynininkų išugdęs treneris ne kartą ragino vairuotojus sėdus
prie vairo neieškoti malonumų, neužsiimti pašaliniais dalykais, o visą
dėmesį sukoncentruoti į saugų elgesį kelyje. Ir dar būtinai mažinti
greitį.
Būtų galima ieškoti argumentų neigiant šiuos teiginius, prisiminti
milžinišką pažangą transporto priemonių gamybos technologijų srityje ir
išmaniuosius vairuotojų pagalbininkus, tačiau po kiekvienos nelaimės
tenka sąžiningai pripažinti, kad jokių geresnių sprendimų už šiuos
patarimus nepavyksta surasti.
„Laikinoji sostinė“
