Privirti košės vairuotojams gali ir vilkas ar karvė: kaip nepatekti į skaudžius eismo įvykius

Vasarą dažnas renkasi atostogauti, tačiau kelyje negalima atsipalaiduoti niekada, net ir važiuojant pro, atrodytų, atokiausias vietoves. Šį metų laiką keliuose gausu pavojų, apie kuriuos vairuotojai kartais net nepagalvoja.

Susidūrimai – kaip ir su miško žvėrimis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Susidūrimai – kaip ir su miško žvėrimis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Susidūrimai – kaip ir su miško žvėrimis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Susidūrimai – kaip ir su miško žvėrimis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Susidūrimai – kaip ir su miško žvėrimis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Susidūrimai – kaip ir su miško žvėrimis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Susidūrimai – kaip ir su miško žvėrimis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Susidūrimai – kaip ir su miško žvėrimis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Susidūrimai – kaip ir su miško žvėrimis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Susidūrimai – kaip ir su miško žvėrimis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Susidūrimai – kaip ir su miško žvėrimis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Susidūrimai – kaip ir su miško žvėrimis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Susidūrimai – kaip ir su miško žvėrimis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Susidūrimai – kaip ir su miško žvėrimis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Susidūrimai – kaip ir su miško žvėrimis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Susidūrimai – kaip ir su miško žvėrimis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Susidūrimai – kaip ir su miško žvėrimis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Susidūrimai – kaip ir su miško žvėrimis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Susidūrimai – kaip ir su miško žvėrimis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Susidūrimai – kaip ir su miško žvėrimis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Susidūrimai – kaip ir su miško žvėrimis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Susidūrimai – kaip ir su miško žvėrimis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Susidūrimai – kaip ir su miško žvėrimis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Susidūrimai – kaip ir su miško žvėrimis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Susidūrimai – kaip ir su miško žvėrimis.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Susidūrimai – kaip ir su miško žvėrimis.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Susidūrimai – kaip ir su miško žvėrimis.<br>D.Umbraso nuotr.
Susidūrimai – kaip ir su miško žvėrimis.<br>D.Umbraso nuotr.
Susidūrimai – kaip ir su miško žvėrimis.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Susidūrimai – kaip ir su miško žvėrimis.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Susidūrimai – kaip ir su miško žvėrimis.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Susidūrimai – kaip ir su miško žvėrimis.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (16)

Lrytas.lt

Jul 20, 2020, 7:58 AM, atnaujinta Jul 20, 2020, 8:08 AM

Lietuvoje ne vienas šią vasarą keliauja po savo kraštą automobiliu, motociklu ar kemperiu. Išvykę iš didžiųjų šalies miestų ir keliaudami pro kaimo vietoves, vairuotojai ne visuomet pasirenka saugų greitį, neįvertina į kelią galinčių išbėgti žvėrių ar naminių gyvulių ir patenka į skaudžius eismo įvykius.

Tą liudija ir kelių pastarųjų metų eismo įvykių statistika. Prieš kelerius metus į Skuodą maisto produktus vežęs krovininis automobilis netoli Mosėdžio susidūrė su netikėta kliūtimi – į kelią išbėgusia karvių banda. Ją išvydęs vairuotojas mėgino stabdyti transporto priemonę, tačiau susidūrimo neišvengė ir rėžėsi į tris per kelią ėjusias karves.

Nuo smūgio du ant kelio parblokšti gyvuliai nugaišo vietoje, o trečią sunkiai sužalotą karvę teko numarinti. Po susidūrimo buvo sumaitotas ir mašinos priekis.

Mašinos vairuotojas turėjo pasirinkti saugesnį greitį, laiku pastebėti lėtai ėjusią karvių bandą ir spėti sustabdyti automobilį. Už gyvulių nepriežiūrą baudos neišvengė ir trijų karvių netekęs ūkininkas.

Kone identiškas įvykis nutiko ir prieš penkerius metus automagistralėje Panevėžys–Vilnius, kai vilkikas per vėlai pastebėjo į kelią išėjusią bandą – apie 30 karvių. Vairuotojas bandė stabdyti, tačiau susidūrimo su keturiomis karvėmis išvengti nepavyko. Į įvykį tuomet pateko ir iš paskos važiavęs lengvasis automobilis.

Tais pačiais metais Ukmergės rajone su karve susidūrė motociklininkas. Įvykio metu dviratės transporto priemonės vairuotojas neapsiėjo be traumų – jam diagnozuotas dešinio raktikaulio lūžis, sužalotas dešinys nykštys bei kūno sumušimai.

Akivaizdu, kad susidūrimų su naminiais gyvūnais įvairiuose šalies rajonuose pasitaiko. Ką dėl to būtina žinoti vairuotojams?

Susidūrimai – kaip ir su miško žvėrimis

Šalia Elektrėnų apie 300 avių ir apie 100 karvių auginantis ūkininkas Saulius Stirna akcentuoja, kad vairuotojai, važiuodami pro kaimo vietoves, turėtų būti labai atidūs, mat neaišku, kada ištrūkęs iš ūkio galvijas gali pulti į kelią.

„Šiandien vilkų populiacija yra didelė, o vilkai mėgsta avis, todėl vilkas, įsisukęs į gardą, gali ne tik pripjauti avių, bet padaryti žalos ir vairuotojams. Vilkas avis išvaiko po visą svietą ir nelaimė gali būti čia pat“, – naujienų portalui lrytas.lt kalba ūkininkas.

Viena avis sveria iki 100 kg, o štai mėsinių karvių svoris gali siekti ir iki tonos, nors paprastai – apie 700 kg. Tai – dar didesnis nei briedžio svoris, tad galite tik numanyti, kokią žalą gali patirti automobilis ir kaip gali susižaloti keleiviai, patekę į susidūrimą su naminiu gyvuliu.

„Jau į stirną pataikius būna visokių „nuotykių“, kartais susidūrimo metu net žūsta žmonės, o čia toks svoris... Vairuoti reikėtų atsakingai visuomet, net ir važiuojant pro atokesnius regionus tiek šviesiu, tiek tamsiu paros metu. Kartais matau, kaip naktį jaunimėlis drožia didžiuliu greičiu ir net nežino, kas jo gali laukti, jei į kelią išbėgtų koks žvėris ar gyvulys...“ – kalbėjo S.Stirna.

Pašnekovas sako, kad patys ūkininkai prie didelių kelių stengiasi neganyti gyvulių, o jei gano, neretai įrengia dvigubas tvoras, pastato elektrinius piemenis. „Bet juk kartais visko nenumatysi – per lauką keliaujantis miško žvėris, pavyzdžiui, elnias, stirna ar briedis, nutraukia tas tvoras, taip atsiranda plyšys, per kurį ir išbėga naminiai gyvuliai“, – paaiškino S.Stirna.

Kaip elgtis vairuotojui

Saugaus vairavimo mokytojas Artūras Pakėnas teigia, kad susidūrimai su naminiais gyvūnais išties gali sukelti didelį pavojų, jei bus vairuojama nesaugiai: „Atsižvelkime į jų masę, kiek sveria karvės, arkliai, jaučiai. Jau į liauną medelį atsirenkę matome, kad būna pažeistas automobilio sparnas, žibintas. Galima tik pagalvoti, kuo pasibaigtų susidūrimas su šimtus kilogramų sveriančiu gyvuliu.“

Vairuotojams, pasak A.Pakėno, keliaujant užmiesčio keliais reikėtų išties daugiau dėmesingumo.

Žurnalo „Keturi ratai“ vyriausiasis redaktorius Marius Eidukonis aiškina, kad vedamų didžiulių gyvulių bandų Lietuvoje, laimei, nesutiksime arba tai gali nutikti retai. Tačiau tokiu atveju reikėtų maksimaliai sumažinti greitį, kad galėtume bet kurią akimirką sustabdyti transporto priemonę.

„Čia svarbu pabrėžti žodį „sustabdyti“. T. y, sustoti visiškai, o ne tik sulėtinti greitį. Gyvulius į viešojo naudojimo kelius išgenantys žmonės taip pat turėtų imtis reikiamų saugumo priemonių, kad nepadarytų žalos kitiems eismo dalyviams“, – aiškina M. Eidukonis.

Priekyje, šone ir gale ginamos bandos turėtų eiti ryškiaspalviais drabužiais apsirengę asmenys, kurie būtų aiškiai matomi kitiems eismo dalyviams. Svarbu ir įvertinti, ar gyvulius numatytu metu ginti yra saugu – ar tuo metu pravažiuojančio transporto srautas maksimaliai mažas. Nesiūloma gyvulių ginti tuomet, kai yra transporto priemonių judėjimo pikas.

Važnyčiotojams – atskiri reikalavimai

Kaimo vietovėse dažnai galima sutikti ir važnyčiotojų.

M. Eidukonis akcentuoja, kad kelyje sutiktą važnyčiotoją reikia tinkamai įvertinti, nes jo judėjimo greitis gali būti dešimteriopai mažesnis nei transporto priemonės.

Užmiesčio keliuose, kur leistinas greitis 90 km/val., važnyčiotojas gali judėti maždaug 10 km/val. greičiu. Tai – didelis skirtumas, priverčiantis pro jį važiuojančius imtis kelių manevrų: stabdymo ir lenkimo arba apvažiavimo saugiu atstumu.

„Jeigu kelyje pamatote judantį važnyčiotoją, nesitikėkite jį tiesiog greitai pralėkti, siūlyčiau sumažinti savo transporto priemonės greitį.

Žinoma, nereikia pasiekti tų 10 km/val., nes tuomet jūs galite tapti eismo įvykio priežastimi dėl per staigaus stabdymo. Taigi veiksmų seka turėtų būti tokia: pamatome, kad kelyje yra lėtai judantis važnyčiotojas, tuomet sumažiname greitį ir įsitikiname, kad pakanka vietos saugiam lenkimui ar apvažiavimui ir atliekame saugų manevrą“, – paaiškino žurnalistas.

Viena iš didesnių rizikų – vairuotojų noras prasisprausti tarp priešais atvažiuojančio automobilio ir važnyčiotojo. Tokio įpročio M. Eidukonis siūlo atsisakyti ir lenkti važnyčiotoją tik tuomet, kai priešpriešinio eismo juosta yra laisva.

Taip pat galioja rekomendacija dviratininką lenkti mažiausiai 1,5 metro atstumu. „Laikykimės bent jos, o geriausia būtų tokį eismo dalyvį lenkti, prilyginant jį transporto priemonei“, – sakė M. Eidukonis.

Savo ruožtu A. Pakėnas primena, kad važnyčiotojai turi tinkamai paruošti vežimą dalyvauti saugiame eisme: jis turi turėti atšvaitus, šie neturi būti uždengti. Važnyčiotojas turėtų važiuoti kuo arčiau dešiniojo kelio krašto.

M. Eidukonis kviečia visus vairuotojus net ir pro pasitaikančius vienkiemius važiuoti lėčiau, o ne maksimaliu žvyrkeliuose leistinu greičiu 70 km/val.

„Taip ir elgsitės kultūringiau – nesukeldami ir į kiemą nenupūsdami didžiulių dulkių kamuolių, ir išvengsite itin nemaloniu galinčiu tapti eismo įvykiu“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.