Jis mano, kad paspirtukai yra nuostabus išradimas, tačiau pats šiek tiek baiminasi važiuoti gatvėje, nes jam atrodo, kad tie paspirtukininkai kartais būna kaip beždžionės su granatomis.
„Tu nežinai, ką jie padarys ir kokią kiaulystę gali iškrėsti. Žmonės yra įpratę vaikščioti, jie vaikšto daugiau arba mažiau drausmingai, bet kai jie atsistoja ant paspirtuko, jų greitis padidėja kartais ar dešimtimis kartų.
Tai tampa bėda, nes nežinai, ką daryti“, – teigė B.Vanagas.
B.Vanagas pasakoja, kad prieš porą dienų važiuodamas prie Vilniaus „Akropolio“ pamatė dviratininką, kuris važiavo trečia eismo juosta, kur automobiliai važiuoja ir 70 km/val.
„Man kilo klausimas, ar tas žmogus atvažiuos sveikas ir gyvas į darbą ar namo.
Taigi paspirtukai yra nuostabus daiktas, bet man atrodo, kad žmonėms nėra iki galo aiškios taisyklės bei jų nėra laikomasi. Turėtume daug dėmesio skirti supratimui, kaip reikia tą paspirtuką naudoti, nes tai yra ginklas“, – kalbėjo lenktyninkas.
Situacija tampa grėsminga
Naujienų portalą lrytas.lt jau pasiekė ne vienas skundas, kaip greitai lekiantys paspirtukininkai kliudė ar vos nenubloškė einančių praeivių.
Vilnietė Laura pasakojo, kad laukdama autobuso centre neišgirdo atlekiančio paspirtuko: šis pro ją tiesiog prašvilpė ir ji vos spėjo atsitraukti.
„Manau, kad paspirtukininkams praverstų signalas arba skambutis, kaip kad būna ant dviračio“, – svarstė Laura.
Kasdien Gedimino prospektu į darbą kulniuojantis Dalius sako negalintis ramiai praeiti gatve, nes kasdien tarp žmonių trinasi paspirtukininkai.
„Tų paspirtukų sostinės gatvėse primėtyta visur. Žmonės pasiima ir laksto, sukeldami riziką pėstiesiems. Konkretus pavyzdys yra Gedimino prospektas.
Yra nutiesas dviračių takas, o paspirtukininkams mieliau važinėti pro pėsčiuosius. Kartą mačiau, kaip vos nenubloškė vienos einančios moters. Vaikinas viena ranka laikė paspirtuko rankeną, kita naudojosi telefonu. Atsakomybės nerasta“, – piktinosi Dalius.
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkė Laura Salokaitė teigė, kad šiais metais įvyko 38 eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo elektriniai paspirtukai.
Dėl šios transporto priemonės vienas žmogus žuvo ir 38 buvo sužeisti. 2019 m. eismo įvykių buvo 41.
Per šiuos eismo įvykius 43 žmonės buvo sužeisti, tačiau nė vienas eismo dalyvis nežuvo. L.Salokaitė palygino šiuos ir praeitus metus bei pastebėjo, kad eismo įvykių padaugėjo net 40 proc.
Taisyklės
1. Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu (taip pat ir elektriniu paspirtuku) leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims.
2. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims.
3. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.
Dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojams draudžiama:
1. Važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, išskyrus Kelių eismo taisyklėse nustatytus atvejus;
2. Važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
3. Važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;
4. Vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų;
5. Vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
6. Būti velkamiems kitų transporto priemonių;
7. Vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas;
8. Važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones;
9. Kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis.
