Kaip informuoja Lietuvos kelių policijos tarnyba, tamsiu paros metu ir esant geroms oro sąlygoms, vairuotojas, važiuodamas su įjungtomis artimosiomis šviesomis, pėsčiąjį be atšvaito pastebi likus iki jo 50 metrų. Tačiau važiuojančio 90 km/val. greičiu vairuotojo stabdymo kelias yra 70 metrų.
Vis dėlto pėsčiajam esant su atšvaitu, matomumas padidėja iki 150 metrų. Todėl vairuotojas, važiuodamas 90 km/h greičiu, esant geroms oro sąlygoms, spės saugiai sustoti iki pėsčiojo palikdamas apie 80 metrų atstumą.
Su atšvaitu (žibintu) einantį ar dviračiu (vežimu) važiuojantį žmogų, vairuotojas gali pastebėti iš keletą kartų didesnio atstumo nei be atšvaito. To pakanka, kad vairuotojas sulėtintų važiavimo greitį, saugiai prasilenktų su pėsčiuoju (dviračio vairuotoju, vadeliotoju), esant būtinumui – sustotų.
Saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas sako, kad kai kurie žmonės klaidingai įsivaizduoja, jog mieste atšvaitų segėti nereikia, tik užmiestyje. „Mieste žmonės taip pat blogai matomi, todėl atšvaitai yra būtini“, – tvirtina A. Pakėnas. Jį džiugina, kad visuomenės sąmoningumas auga, vis daugiau žmonių segasi atšvaitus ant drabužių, rankinių, gamintojai puošia vaikų drabužius atšvaitais, taip pat darbo rūbai yra siuvami su šviesą atspindinčiomis detalėmis.
Eismo įvykių tamsiuoju paros metu nemažėja
Lietuvos kelių policijos duomenimis, šiais metais per devynis mėnesius įvyko 502 eismo įvykiai – transporto priemonių užvažiavimų ant pėsčiųjų (1,6 proc. mažiau nei 2019 m. per tą patį laikotarpį). 146 iš šių įvykių (arba 29,1 proc.) įvyko tamsiuoju paros metu, tai 36,4 proc. daugiau negu 2019 m. sausį–rugsėjį.
Iš 28 žuvusių pėsčiųjų daugiau negu pusė jų (19, arba 67,9 proc.) žuvo tamsiuoju paros metu. Pėsčiųjų perėjose žuvo 7 pėstieji (2 – tamsiuoju paros metu), 2019 m. sausį–rugsėjį – taip pat 7 (tamsiuoju paros metu – 3).
Pėsčiųjų gerokai daugiau į eismo įvykius tamsiuoju paros metu patenka ir nukenčia spalio–sausio mėnesiais, kai anksti temsta, vėlai aušta, kai matomumą sunkina krituliai (lietus, rūkas, šlapdriba, sniegas), taip pat – neapšviesti keliai miesteliuose, gyvenvietėse, užmiesčiuose.
Transporto priemonių susidūrimų su dviračių vairuotojais – 264 įvykiai (33,3 proc. daugiau nei 2019 m. sausio–rugsėjo mėn.). 15 atvejų (5,7 proc.) – tamsiuoju paros metu (17 proc. mažiau nei 2019 m. sausį–rugsėjį). Žuvo 12 šių transporto priemonių vairuotojų (5 daugiau negu 2019 m. per tą patį laikotarpį), iš jų 2 – tamsiuoju paros metu (abu nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais).
Kelių eismo taisyklės galioja ir pėstiesiems bei dviratininkams
Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkės Lauros Salokaitės, Kelių eismo taisyklėse aiškiai reglamentuota, kada pėsčiasis privalo naudoti saugos priemones (atšvaitus, šviečiantį žibintą ar ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais), kurios gerina šio eismo dalyvio matomumą.
Kelių eismo taisyklių 41 punktas: Pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios kelio dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. Traukiamas (stumiamas) platesnis kaip 1 m vežimėlis turi būti su atšvaitais: kairėje vežimėlio pusėje iš priekio – baltu, iš galo – raudonu.
Policijos atstovė primena dviračių vairuotojams keliamus reikalavimus: važiuojant keliu tamsiuoju paros metu (arba esant blogam matomumui), dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, dviračio gale – raudonos šviesos žibintas. Kelių eismo taisyklės taip pat reikalauja, jog dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
„Asmuo, važiuojantis dviračiu, turi nepamiršti, kad prie ratų stipinų iš abiejų šonų turi būti pritvirtinti oranžiniai šviesos atšvaitai, dviratis turi turėti tvarkingą stabdį, garso signalą“, – teigia L. Salokaitė.
Kelių policijos atstovės teigimu, atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnyje „Pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“. Numatyta bauda nuo 20 iki 40 Eurų. „2019 metais iš viso išaiškinta daugiau nei 33 000 pėsčiųjų, dviračių vairuotojų, vadeliotojų padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Šiais metais per devynis mėnesius – apie 25 000 pažeidimų. 2020 m. sausis–rugsėjis – 499 atvejai (Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas). Dviračių vairuotojų tokių pažeidimų – 233“, – sako L. Salokaitė.
Pagrindinė taisyklė: atšvaitas turi būti matomas kitiems eismo dalyviams
· Pėstieji, eidami ne užmiestyje, atšvaitą turi pritvirtinti taip, kad jis būtų matomas ir automobilių žibintai galėtų jį apšviesti.
· Užmiestyje pėstieji privalo eiti prieš automobilių judėjimo kryptį (t. y. kaire kelio puse). Einant užmiestyje, atšvaitas turi būti pritvirtintas dešinėje pusėje taip, kad automobilių žibintai jį apšviestų.
· Pėstieji, eidami keliu tamsoje, taip pat gali neštis šviečiantį žibintą ar vilkėti liemenę su šviesą atspindinčiomis juostomis.
· Dviračių ir paspirtukų vairuotojai, važiuodami važiuojamąja dalimi, turi judėti pagal automobilių važiavimo kryptį (dešine puse), todėl atšvaitas turi būti pritvirtintas kairėje pusėje taip, kad automobilių žibintai juos apšviestų.
· Dviratininkams ir paspirtukininkams reikia pasirūpinti, kad jų transporto priemonė turėtų baltą žibintą priekyje, raudoną – gale ir oranžinius atšvaitus, pritvirtintus ant stipinų. Pats eismo dalyvis turi vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
· Automobilio vairuotojas, sustojęs tamsiu paros metu neapšviestame kelyje ir išlipęs iš transporto priemonės, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
· Atšvaitas – šviesą atspindinti priemonė, kuri eismo dalyviui (pėsčiajam, dviratininkui, paspirtukininkui ir kt.) leidžia būti iš anksto pastebėtam tamsoje ar esant blogam matomumui.
· Juostinį atšvaitą reikia uždėti ant rankos aukščiau rankos riešo ar ant kojos blauzdos.
· Pakabinamą atšvaitą, pervertą virvele ar grandinėle, reikia prisegti prie drabužių dešinėje pusėje, kad jis laisvai švytuotų suaugusio žmogaus kelių aukštyje (t. y. automobilių žibintų aukštyje).
· Pakabinamą atšvaitą prie rankinių ir kuprinių reikia tvirtinti taip, kad jis laisvai švytuotų. Laisvai švytuojantį atšvaitą automobilio šviesos „pagaus“ ir apšvies. Apšviestas atšvaitas atspindės šviesą – taip eismo dalyvis bus matomas automobilių vairuotojams.
Pagrindinės daromos klaidos: per mažo dydžio atšvaitas „pasislepia“ už kuprinės, rankinės, drabužiuose (pvz., moterų klaida, kai rankinukas pasikabinamas ant peties, o atšvaitas lieka po pažastimi).
Policijos pareigūnai primena, kad Kelių eismo taisyklės ne rekomenduoja, bet reikalauja laikytis nustatytų normų – tamsiu paros metu pėstieji privalo tinkamai (kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje) segėti atšvaitus, dėvėti ryškiaspalves liemenes arba drabužius su šviesą atspindinčiais elementais. Tėvai ar juos atstojantys asmenys turėtų pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, savo vyresnio amžiaus artimaisiais, kad jie turėtų ir tamsiuoju paros metu segėtų atšvaitus ar dėvėtų drabužius su šviesą atspindinčiais elementais.
