„Kaip nebūtų ironiška, noriu visiems pasakyti: skubėkite lėtai. Niekur nenuskubėsi, nes nelaimė gali tykoti už artimiausio posūkio. Jeigu ne pats būsi kaltas, gali atsidurti eismo įvykyje ir dėl kito kaltės. O pasekmės gali būti labai tragiškos, susigadini gyvenimą ne tik sau, bet ir savo artimiesiems“, – sako moteris, jau 8 metus judanti neįgaliojo vežimėlyje.
Eismo įvykis, kardinaliai pakeitęs moters gyvenimą
Tada Vitalijai buvo 36 metai. Jauna ir energinga moteris džiaugėsi gyvenimu. Du vyresni vaikai jau buvo paaugliai, jauniausiajam sūneliui Vijui – 10 mėnesių. Automobilį vairuojanti moteris neslepia mėgusi greitį.
„Prieš 8 metus, lapkričio 8-osios pavakary jau buvo tamsu. Važiavau su pussesere ir broliu. Aš vairavau. Visą laiką mėgau palakstyti, prisipažinsiu, ir tada važiavau greitai. Pamenu, kaip įsijungiau ilgąsias automobilio šviesas ir prieš save pamačiau dviratininką, be atšvaitų, be liemenės“, – skaudžiais prisiminimais dalinasi Vitalija.
Kompanija važiavo kaimo vietove, priešais buvo įkalnė. Aplenkusi dviratininką, moteris išsigando, kad iš už kalno pasirodys priešpriešais važiuojantis automobilis, todėl skubiai bandė sugrįžti į savo eismo juostą.
Automobilis „pagavo“ kelkraštyje esantį žvyrą ir vertėsi nuo skardžio. Besiversdamas automobilis dar atsitrenkė į medį.
„Lemtinga ir tai, kad aš paprastai visada seguosi saugos diržą, bet tą kartą buvau neprisisegusi. Tad mane dar išsviedė per langą, dar ir pati trenkiausi į medį. Lūžo stuburas. Automobilyje buvę keleiviai visiškai nenukentėjo, nebuvo netgi nubrozdinimų. O dviratininkas net nesustojo paklausti, ar nereikia iškviesti pagalbos – važiavo ir nuvažiavo“, – prisimena Vitalija.
Po to sekė reanimacija, 16 parų moteris buvo prijungta prie aparatų. Prognozės buvo liūdnos. Medikai žadėjo tik 5 proc. vilties, kad išgyvens. Stipri plaučių kontūzija, tad Vitalijai buvo sudėtinga kvėpuoti netgi su kvėpavimo aparatu.
Bet įvyko stebuklas. „Nežinau, ar kažkas apsireiškė, nemoku to net paaiškinti, bet kažkurią iš tų dienų reanimacijoje aš suvokiau, kad, kaip bebūtų, privalau gyventi ir nuo tos minutės sparčiai pradėjau sveikti, aparatų nebereikėjo, buvau perkelta į kitą palatą,“ – pasakoja V.Stasiulienė. Po to sekė reabilitacija ir bandymas prisitaikyti prie esamos situacijos.
Kaip pavyko susitaikyti su mintimis, kad daugiau jau niekada negalės vaikščioti?
„Negaliu paaiškinti, kodėl, bet kai pradėjau protauti, baigėsi slopinamasis vaistų poveikis, labai greitai susitaikiau su mintimi, kad tas vežimas nieko baisaus, svarbu, kad rankos liko sveikos. Stuburas pažeistas gana aukštai, krūtinės dalyje, bet rankas galiu valdyti. Guodė mintis, kad galėsiu matyti vaikus, patarti, galėsiu juos apkabinti, todėl labai norėjau kuo greičiau pati tapti savarankiška, o po to ir vaikais pasirūpinti“, – prisiminimais dalinasi Vitalija.
Du vyresnieji Vitalijos vaikai tuo metu jau buvo paaugliai, o mažyliui – 10 mėnesių. Todėl jauna moteris labai norėjo kuo greičiau pati sustiprėti, kad galėtų pasirūpinti savo kūdikiu.
Pradžia buvo sunki, teko ištverti dar vieną operaciją, po to sekė ilgas sveikimas, gulimas režimas, nebuvo lengva.
Užtruko pora metų, kol pavyko atsigauti. Iš pradžių padėjo tėvai, nes gulint lovoje būtų sudėtinga rūpintis 10 mėn. kūdikiu. Po to pajuto, kad gali tą daryti ir pati.
Iš nedidelio miestelio Vitalija persikėlė gyventi į Klaipėdą, šiuo metu gyvena su mažuoju sūnumi dviese ir puikiai tvarkosi.
„Nugalėjau savo baimę vairuoti, prisitaikiau automobilį, o tai suteikė dar daugiau savarankiškumo“, – didžiuojasi moteris.
Iki tragiško eismo įvykio ji dirbo socialinio darbuotojo padėjėja, po stuburo traumos ištikta negalios Vitalija į savo darbą sugrįžti jau negalėjo.
„Iš pradžių neįsivaizdavau, ar iš viso galėsiu dirbti. Bet dabar vėl mokausi ir savo ateitį sieju su socialiniais mokslais, noriu dirbti socialinį darbą, padėti kitiems“, – savo svajonėmis dalinasi Vitalija.
Mažasis pagalbininkas Vijus
Moteris pasakoja, kad sūnus nereaguoja į mamos negalią, nes kitokios jos ir neįsivaizduoja. Buvo nerimo keliantis iš mažo miestelio, kur visi buvo įpratę prie Vitalijos ratukuose, į Klaipėdą, ar vaikas nesulauks pašaipų, gal pradės mamos gėdytis, bet taip neatsitiko.
Sūnus Vijus yra tikras mamos pagalbininkas. Šią vasarą nutikus dar vienai nelaimei, kai Vitalija susilaužė ranką net dvejose vietose, Vijui teko padėti mamai ir atsisėsti į vežimą, ir padėti keltuvu nukeliauti į vonios kambarį.
Mokykloje Vijaus klasės draugai iš pradžių smalsiai apžiūrinėjo mamą neįgaliojo vežimėlyje, bet po to priprato ir jokių klausimų jiems dabar nebekyla. Vitalija labai nori būti savarankiška, tad neretai pasigenda neįgaliesiems pritaikytos infrastruktūros.
„Aš einu ne ten, kur norėčiau, tarkime į kirpyklą, grožio saloną, ar su vaiku renkamės būrelius ne tuos, kurie patinka, o kur galiu laisvai patekti su ratukais. Ir mokyklą vaikui taip pat teko rinktis pagal tai, kad galėtų į ją įvažiuoti ratukais ir dalyvauti tėvų susirinkimuose ar mokyklos renginiuose“, – apgailestauja V.Stasiulienė.
Moteris tikisi, kad jos istorija galėtų būti pamoka skubantiems gyventi, mėgstantiems viršyti greitį kelyje – kad jie pasimokytų iš svetimų klaidų, o ne mokėtų didžiulę kainą už savas: „Kaip nebūtų ironiška, noriu visiems pasakyti: skubėkite lėtai. Niekur nenuskubėsi, nes nelaimė gali tykoti už artimiausio posūkio. Jeigu ne pats būsi kaltas, gali atsidurti eismo įvykyje ir dėl kito kaltės. O pasekmės gali būti labai tragiškos, susigadini gyvenimą ne tik sau, bet ir savo artimiesiems. O jeigu dar sužalotum kitą žmogų, tai kaltės jausmas lydėtų visą likusį gyvenimą. Aš ir pati pasikeičiau, nebelakstau, važiuoju saugiai, atsargiai. Todėl sakau ir kitiems: gerbkime vieni kitus kelyje, neskubėkime“.
Statistika
Lietuvos kelių policijos duomenimis, nuo šių metų pradžios iki lapkričio 9 d. Lietuvoje registruoti 2 625 eismo įvykiai. Jų metų žuvo 139 žmonės, sužeisti 3 039 eismo įvykių dalyviai.
Eismo įvykių skaičius dėl leistino važiavimo greičio viršijimo sudaro 27-28 proc. visų atvejų.
Baudos
• Greičio viršijimas iki 10 km/val. neužtraukia baudos, tačiau vairuotojas gauna žodinę pastabą ir įspėjimą.
• Greičio viršijimas nuo 11 km/h iki 20 km/val. suteikia baudą nuo 12 iki 30 Eur;
• viršijimas nuo 21 km/h iki 30 km/val. suteikia baudą nuo 30 iki 90 Eur.
• Didesnio greičio mėgėjams greičio viršijimas nuo 31 km/h iki 40 km/val. užtraukia baudą nuo 120 iki 170 Eur bei atima teisę vairuoti nuo 3 iki 6 mėnesių (3,5 t., 9 vietos, motociklai).
• Viršijus greitį nuo 41 km/h iki 50 km/val. bauda nuo 170 iki 230 Eur bei vairuotojo teisių atėmimas nuo 6 iki 12 mėnesių.
• Itin didelio greičio mėgėjams greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/val. užtraukia baudą nuo 450 iki 550 Eur, o neturintiems vairuotojo pažymėjimo – bauda nuo 450 iki 700 Eur.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
