Tarp eismo dalyvių gerokai išaugo streso lygis: įtaką tam daro daug veiksnių

Ekspertai išsiaiškino, kad per pastaruosius penkerius metus streso lygis keliuose ir tarp eismo dalyvių gerokai padidėjo – tai išsiaiškino Vokietijos geležinkelių bendrovė „Deutsche Bahn“, atlikusi tyrimą.

Ekspertai išsiaiškino, kad per pastaruosius penkerius metus streso lygis keliuose ir tarp eismo dalyvių gerokai padidėjo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ekspertai išsiaiškino, kad per pastaruosius penkerius metus streso lygis keliuose ir tarp eismo dalyvių gerokai padidėjo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ekspertai išsiaiškino, kad per pastaruosius penkerius metus streso lygis keliuose ir tarp eismo dalyvių gerokai padidėjo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ekspertai išsiaiškino, kad per pastaruosius penkerius metus streso lygis keliuose ir tarp eismo dalyvių gerokai padidėjo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ekspertai išsiaiškino, kad per pastaruosius penkerius metus streso lygis keliuose ir tarp eismo dalyvių gerokai padidėjo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ekspertai išsiaiškino, kad per pastaruosius penkerius metus streso lygis keliuose ir tarp eismo dalyvių gerokai padidėjo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ekspertai išsiaiškino, kad per pastaruosius penkerius metus streso lygis keliuose ir tarp eismo dalyvių gerokai padidėjo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ekspertai išsiaiškino, kad per pastaruosius penkerius metus streso lygis keliuose ir tarp eismo dalyvių gerokai padidėjo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ekspertai išsiaiškino, kad per pastaruosius penkerius metus streso lygis keliuose ir tarp eismo dalyvių gerokai padidėjo.<br>kiti
Ekspertai išsiaiškino, kad per pastaruosius penkerius metus streso lygis keliuose ir tarp eismo dalyvių gerokai padidėjo.<br>kiti
Ekspertai išsiaiškino, kad per pastaruosius penkerius metus streso lygis keliuose ir tarp eismo dalyvių gerokai padidėjo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ekspertai išsiaiškino, kad per pastaruosius penkerius metus streso lygis keliuose ir tarp eismo dalyvių gerokai padidėjo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ekspertai išsiaiškino, kad per pastaruosius penkerius metus streso lygis keliuose ir tarp eismo dalyvių gerokai padidėjo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ekspertai išsiaiškino, kad per pastaruosius penkerius metus streso lygis keliuose ir tarp eismo dalyvių gerokai padidėjo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ekspertai išsiaiškino, kad per pastaruosius penkerius metus streso lygis keliuose ir tarp eismo dalyvių gerokai padidėjo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ekspertai išsiaiškino, kad per pastaruosius penkerius metus streso lygis keliuose ir tarp eismo dalyvių gerokai padidėjo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ekspertai išsiaiškino, kad per pastaruosius penkerius metus streso lygis keliuose ir tarp eismo dalyvių gerokai padidėjo.<br>kiti
Ekspertai išsiaiškino, kad per pastaruosius penkerius metus streso lygis keliuose ir tarp eismo dalyvių gerokai padidėjo.<br>kiti
Ekspertai išsiaiškino, kad per pastaruosius penkerius metus streso lygis keliuose ir tarp eismo dalyvių gerokai padidėjo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ekspertai išsiaiškino, kad per pastaruosius penkerius metus streso lygis keliuose ir tarp eismo dalyvių gerokai padidėjo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

„Žinių radijas“

2020-12-08 12:28

Net 93 proc. apklaustųjų skundėsi dėl psichologinės įtampos, patiriamos prie vairo. Ankstesnės apklausos metu tik 64 proc. vairuotojų skundėsi nuolatiniu stresu.

Daktaras Volfgangas Fastenmajeris sako, kad streso padidėjimo priežasčių gali būti daug.

Pirmiausia – per pastaruosius metus yra suintensyvėjęs eismas bei gerokai daugiau turime dirgiklių, pavyzdžiui, išmaniuosius telefonus. Taip pat automobilių gatvėse daugiau, o eismas ir vidutiniai greičiai keliuose tapo dar didesni.

Vairuotojas nuolat turi numatyti, kaip elgsis aplinkiniai eismo dalyviai ir prognozuoti pavojingas situacijas. Vokiečių mokslininkas sako, kad daugiau streso kelia važiavimas didmiestyje piko metu į darbą, ypač vėluojant negu kelionė savaitgaliais greitkeliu.

Tyrimo metu grupė įvairaus amžiaus ir sugebėjimų savanorių turėjo net 400 valandų praleisti vairavimo simuliatoriuje.

Tyrimas aiškiai parodė – kuo daugiau patirties, tuo geriau elgiamasi kelyje. Su sunkiomis ir stresinėmis situacijomis kur kas geriau susitvarkė patyrę ir daug metų vairuojantys eismo dalyviai.

Tačiau tokie dirgikliai kaip laiko trūkumas, vaikų verksmas ant galinės sėdynės arba barnis su partneriu sėdinčiu šalia gali tapti katalizatoriumi stresinėje situacijoje ir tai daro įtaką priimant sprendimus kelyje.

Pavyzdžiui, lėtai priekyje važiuojantis automobilis staiga tampa didelio streso priežastimi, nors, kitu atveju, jeigu vairuotojas automobilyje vienas ir niekur neskuba, tai nekelia jokio streso.

Smarkiai stresą kelia ir ilgos valandos automobilyje, praleistos sėdint toje pačioje pozoje. Todėl mokslininkai rekomenduoja retkarčiais pakeisti sėdėseną.

Mokslininkai jau kuria sistemas, kurios galėtų nuspręsti, ar vairuotojas prie vairo sėdi piktas ir įsitempęs, ar atsipalaidavęs ir linksmas. Elektronika tai nuspręs iš veido mimikų. Pagal tai galima būtų sureguliuoti ir automobilio sistemų elgseną, pavyzdžiui, pasiruošti avarinei situacijai.

Tačiau kaip labiausiai, net 60 proc. mažinančią stresą priemonę mokslininkai siūlo gatvių sutvarkymą. Sutvarkyti eismo srautai, aiškūs kelio ženklai, tikslus ir lengvai suprantamas žymėjimas ir logiškai sustatyti kelio ženklai, anot jų, stresą vairuotojui gali sumažinti, net 60 proc.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.