Gamtininkai skeptiškai žiūri į policijos idėją: nereikia galvoti, kad sušvilpus visi briedžiai sustos prie perėjos

Neringos pareigūnai vairuotojams išdalijo ultragarsinius švilpukus, padėsiančius išvengti susidūrimų su gyvūnais. Tačiau tokių prietaisų naudojimui pritaria ne visi. Gamtininkas Selemonas Paltanavičius mano, kad dabar vairuotojai gali pasikabinti švilpukus ir „švilpti“ visu greičiu bei neatsižvelgti į tai, kad šis prietaisas padės ne visuomet.

Neringos pareigūnai vairuotojams dalijo ultragarsinius švilpukus, padėsiančius išvengti susidūrimų su gyvūnais.<br>lrytas.lt fotomontažas
Neringos pareigūnai vairuotojams dalijo ultragarsinius švilpukus, padėsiančius išvengti susidūrimų su gyvūnais.<br>lrytas.lt fotomontažas
Neringos pareigūnai vairuotojams dalijo ultragarsinius švilpukus, padėsiančius išvengti susidūrimų su gyvūnais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Neringos pareigūnai vairuotojams dalijo ultragarsinius švilpukus, padėsiančius išvengti susidūrimų su gyvūnais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Neringos pareigūnai vairuotojams dalijo ultragarsinius švilpukus, padėsiančius išvengti susidūrimų su gyvūnais.<br>Pranešėjų spaudai nuotr.
Neringos pareigūnai vairuotojams dalijo ultragarsinius švilpukus, padėsiančius išvengti susidūrimų su gyvūnais.<br>Pranešėjų spaudai nuotr.
Neringos pareigūnai vairuotojams dalijo ultragarsinius švilpukus, padėsiančius išvengti susidūrimų su gyvūnais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Neringos pareigūnai vairuotojams dalijo ultragarsinius švilpukus, padėsiančius išvengti susidūrimų su gyvūnais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Neringos pareigūnai vairuotojams dalijo ultragarsinius švilpukus, padėsiančius išvengti susidūrimų su gyvūnais.<br>G.Šiupario nuotr.
Neringos pareigūnai vairuotojams dalijo ultragarsinius švilpukus, padėsiančius išvengti susidūrimų su gyvūnais.<br>G.Šiupario nuotr.
Neringos pareigūnai vairuotojams dalijo ultragarsinius švilpukus, padėsiančius išvengti susidūrimų su gyvūnais.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Neringos pareigūnai vairuotojams dalijo ultragarsinius švilpukus, padėsiančius išvengti susidūrimų su gyvūnais.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Neringos pareigūnai vairuotojams dalijo ultragarsinius švilpukus, padėsiančius išvengti susidūrimų su gyvūnais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Neringos pareigūnai vairuotojams dalijo ultragarsinius švilpukus, padėsiančius išvengti susidūrimų su gyvūnais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Neringos pareigūnai vairuotojams dalijo ultragarsinius švilpukus, padėsiančius išvengti susidūrimų su gyvūnais.<br>M.Patašiaus nuotr.
Neringos pareigūnai vairuotojams dalijo ultragarsinius švilpukus, padėsiančius išvengti susidūrimų su gyvūnais.<br>M.Patašiaus nuotr.
Neringos pareigūnai vairuotojams dalijo ultragarsinius švilpukus, padėsiančius išvengti susidūrimų su gyvūnais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Neringos pareigūnai vairuotojams dalijo ultragarsinius švilpukus, padėsiančius išvengti susidūrimų su gyvūnais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Neringos pareigūnai vairuotojams dalijo ultragarsinius švilpukus, padėsiančius išvengti susidūrimų su gyvūnais.<br>Pranešėjų spaudai nuotr.
Neringos pareigūnai vairuotojams dalijo ultragarsinius švilpukus, padėsiančius išvengti susidūrimų su gyvūnais.<br>Pranešėjų spaudai nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Dec 10, 2020, 8:55 AM, atnaujinta Dec 10, 2020, 1:47 PM

Kuršių nerijoje keliai vingiuoja mišku, laukiniai gyvūnai neretai užklysta ir į kurorto gyvenvietes, todėl eismo saugumui pareigūnai čia turi skirti didelį dėmesį. Neringos policijos pareigūnai Juodkrantėje vairuotojams dalija ultragarsinius švilpukus, galinčius padėti išvengti susidūrimų su laukiniais gyvūnais.

Iš viso už kurorto savivaldybės prevencijos programai „Saugi bendruomenė – saugus aš“ skirtas lėšas nupirkta ir vairuotojams bus išdalinta 100 tokių įrenginių. Neringos savivaldybė skyrė daugiau kaip 2 tūkst. eurų šiai programai. Vienas švilpukas atsiėjo apie 7 eurus be PVM.

Ultragarsinis švilpukas – tai nedidelis, prie automobilio priekinio bamperio arba šoninio veidrodėlio, lengvai pritvirtinamas įrenginys. Į jį patenkant oro srovei, prietaisas pradeda skleisti ultragarsą, kurio žmogus negirdi, o netoli kelio esančius gyvūnus verčia suklusti ir nesiartinti. Ultragarsą prietaisas pradeda skleisti automobiliui pasiekus 30–40 km/val. greitį.

Gali užsikimšti

Klaipėdos apskrities VTEK Neringos PK vyresnysis tyrėjas bei bendruomenės pareigūnas Nerijus Stankus minėjo, kad švilpukų akcija vyksta tik Neringoje. 

„Šiuos švilpukus sugalvojo Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), bet būtent, kur mes užsakėme, atkeliavo iš Vokietijos. Anksčiau viena gamintojų įmonė šiuos švilpukus dėdavo į automobilio komplektaciją“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė N.Stankus.

Anot pašnekovo, švilpukai skleidžia ultragarsą, kurio žmogaus ausis negirdi, o žvėrys girdi: „Nemanau, kad žvėrys gyvena prie kelio. Ultragarsas nesklinda kilometrais. Šį garsą išgirdę žvėrys supranta, kad kažkas artėja bei pradeda slėptis ir saugotis.

N.Stankus pasakojo, kad švilpukai nėra uždrausti nė vienoje valstybėje, todėl jie nėra žalingi gamtai. Be kita ko, naudojami plačiai Vakarų Europos valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje.

Švilpukai taip pat gali užsikimšti. N.Stankus sakė, kad pro ertmes einantis garsas kelia ultragarsinius dažnius, tačiau, kai automobilis važiuoja ant kelio, kur daug dulkių, šakelių ir kitų dalykų, šie dalykai gali užteršti ir ultragarsą skleidžiantį prietaisą. Todėl vairuotojas, plaudamas automobilį, turi atkreipti dėmesį ir į švilpuką, kad jo ertmė nebūtų užsikimšusi.

Švilpuko užsiteršimas priklauso nuo to, kokiais keliais važiuoja vairuotojas bei kas kiek laiko transporto priemonė yra plaunama.

Taip pat svarbu, kurioje vietoje yra švilpukas. Dalijami švilpukai buvo lipdomi prie veidrodėlių. Tačiau, kai švilpukai kabinami aukščiau asfalto, gali patekti mažiau dulkių bei garsas gali toliau nusklisti. N.Stankus teigė, kad jeigu automobilio vairuotojas tvarkingai prižiūri savo mašiną bei ją plauna kartą per savaitę, ultragarsą skleidžianti priemonė tikrai neužsiteršia.

Vairuotojai, kurie važinėja žvyrkeliais, drėgnu bei blogu oru turėtų dažniau žvilgtelti į švilpuką.

Vyresnysis tyrėjas bei bendruomenės pareigūnas aiškino, kad Kelių eismo taisyklės numato, jog reikia rūpintis kitų dalyvių saugumu, todėl kaip automobilio vairuotojas kiekvieną kartą prieš išvažiuodamas turi apžiūrėti automobilį, taip ir į švilpuką turi žvilgtelti. Užterštą švilpuką esą reikėtų išplauti.

Ultragarso švilpukai gana populiarūs įvairiose Europos šalyse, tačiau policijos pareigūnai primygtinai ragina neatsipalaiduoti juos įsirengus.

Svarbu ne tik laikytis leistino, bet ir pasirinkti saugų važiavimo greitį, kad, atsiradus kliūčiai, vairuotojas galėtų suvaldyti, prireikus – ir sustabdyti automobilį, stebėti kelkraščius – ypač apaugusius medžiais ar krūmais.

Negalima atsipalaiduoti

Vienas žymiausių Lietuvos gamtininkų, knygų rašytojas Selemonas Paltanavičius pasakojo, kad Lietuvoje šių švilpukų niekas netyrė, todėl ir poveikis gyvūnams nėra aiškus. Šis prietaisas buvo kurtas JAV gyvenantiems žvėrims, todėl Lietuvoje gali kilti pavojus.

„Kiekviena žvėrių rūšis turi savo garsų diapazoną. JAV su šiuo prietaisu bando atbaidyti baltauodegį elnią, todėl mūsų žvėrys nebūtinai gali suprasti ir išgirsti šį garsą.

Švilpukus galima bus rekomenduoti vairuotojams, kai ištirsime, kaip jie veikia gyvūnus. Kitas dalykas – negalima nusiraminti ir važiuoti bet kaip, turint švilpuką, nes nežinai, kokia bus to žvėries reakcija. Žvėris, stovėdamas krūmuose ir išgirdęs garsą, gali dar aktyviau šokti į kelią ir išdygti prieš automobilį“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo S.Paltanavičius.

Gamtininkas perspėja vairuotojus, jog dabar turime ilgesnį tamsųjį paros metą, todėl žvėrys dažniau keliauja.

Anot pašnekovo, stirna bei briedis – pavojingiausi Kuršių nerijoje, todėl nors ir turint švilpuką, nereikėtų lėkti 90 ar 100 km/val. greičiu. Jis turėtų būti apie 70 km/val., arba net dar mažesnis.

Gamtininkas tvirtino, jog Kurių nerijoje pačios pavojingiausios atkarpos yra nuo Juodkrantės iki Pervalkos sankryžos bei nuo Preilos iki Nidos atkarpos.

„Didžiausias pavojus su šiuo švilpuku yra toks, kad žmonės manys, jog viskas yra išspręsta ir nežiūrės į kitus galimus pavojus bei signalus. Pasikabins švilpuką ir švilps visu greičiu. Švilpukas tik kažkiek palengvina problemą, o ne ją išsprendžia“, – aiškino gamtininkas.

S.Paltanavičius tvirtino, kad į bet kokią naujovę reikia žiūrėti atsargiau. Tačiau mano, kad pati iniciatyva yra gera. Pasak gamtininko, dabar Neringos savivaldybės ekologas turėtų stebėti šio švilpuko poveikį gyvūnams.

Nepritaria švilpukams

„Auto Moto“ žurnalistas Marius Eidukonis nėra palankai nusiteikęs prieš ultragarsinius švilpukus. Jis minėjo, jog švilpukai užtikrintumą jausmą kelyje gali sukurti, tačiau teigė, kad kiekviena gyvūno ausis girdi skirtingo dažnio garsą, todėl jei atbaidysime elnią – lieka kitų daug gyvūnų.

Pareigūnai, kalbėdami apie Neringą, galvoja apie briedžius bei meškėnus, bet vairuotojo atidumo švilpukas ar kitos priemonės nepakeis.

„Jei užsikimš tas švilpukas, jis nešvilps. O tu neva galvosi, kad važiuoji tamsiu mišku, tavo transporto priemonė švilpia ir visi briedžiai stovi prie perėjos bei tave praleidžia“, – pasakojo M.Eidukonis.

„Auto Moto“ žurnalistas mano, kad ši priemonė gal ir reikalinga, bet kiek ji iš tiesų veikia – didelis klausimas.

Pavojingiausia – rudenį ir pavasarį

Pareigūnai pataria vietovėse, paženklintose kelio ženklais „Laukiniai gyvūnai“, elgtis labai atidžiai, o, pastebėjus kelkraštyje stovintį gyvūną, važiuoti pro jį itin atsargiai ir lėtai – nemirksėti šviesomis, nenaudoti garsinio signalo, nes apakinto ir išgąsdinto gyvūno elgesys gali būti visiškai nenuspėjamas ir labai pavojingas.

Rizika automobiliams susidurti su gyvūnais ypač išauga rudenį ir pavasarį, kai žvėrys rengiasi „vestuvėms“, ar migruoja iš vienų ganyklų į kitas. Gyvūnai aktyvesni tamsiuoju paros metu, juos pastebėti dažnai dar trukdo ir rūkas ar dargana, be to prognozuoti automobilio šviesų apakintų gyvūnų elgesį – itin sunku.

Daugiausiai susidūrimų su gyvūnais įvyksta į kelią iššokus stirnai, lengvajam automobiliui susidūrus su briedžiu pasekmės gali būti itin tragiškos. Registruojama susidūrimų ir su šernais, lapėmis, ar kiškiais.

Vien Neringoje šiemet jau užfiksuoti 27 automobilių susidūrimai su gyvūnais, pernai per visus metus – 31, o visoje Klaipėdos apskrityje per vienuolika šių metų mėnesių – 502 tokie eismo įvykiai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.