„Nardymas“ per juostas
Esant ne vienai eismo juostai ir susidarius automobilių spūsčiai, atsiranda tokių vairuotojų, kurie „nardo“ iš vienos juostos į kitą ir kuo daugiau juostų, tuo tas nardymas intensyvesnis. Ir ką laimi? Dažniausiai pasistumia 3-4 automobiliais į priekį.
Tokie vairuotojų veiksmai dar labiau sulėtina srautą, o kartais sukelia ir avarines situacijas. Juk dėl vienas į kitą atsitrenkusių automobilių „traukinuko“ priežastis neretai ir būna „nardytojas, netikėtai užlindęs prieš pat nosį kitam vairuotojui.
Kodėl atsiranda tokie nardytojai? Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas pasakoja, kad šiuo įpročiu labai sunku atsikratyti, nes žmonės tiesiog nebemoka neskubėti, jie patys ryte sukuria stresinę situaciją, jog vėluoja, o „nardymas“ tik vienas rytinio streso epizodas.
„Daugelis patyrusių „nardytojų“ patys pripažįsta, kad tokiu rizikingu važiavimu jie nelaimi net ir kelių sekundžių, nes juos paprastai sustabdo tas pats raudonas šviesoforas, kaip ir kitus, jo pralenktus automobilius“, – sako A.Pakėnas.
Pasak jo, blogiausia šioje situacijoje, kai „nardytojai“ rodo blogą pavyzdį savo vaikams, kurie saugaus eismo pamokose nuoširdžiai papasakoja apie tėvelių „žygdarbius“.
Vaikai tikrai mokosi iš tėvų, tad „nardytojams“ būtų verta susimąstyti, ar jie nori, jog taip pat rizikingai vairuotų ir jų vaikai. Juk kur kas svarbiau išlaikyti ramybę ir stebėti procesą – beveik visada atrodo, kad juosta, kurioje jūs stovite juda lėčiausiai, bet persirikiavus į kitą, dažnai tik persirikiavus lėčiausia tampa būtent ji.
Posūkio signalo nerodymas
Vairavimo mokykloje visi sužino, kaip teisingai naudoti įspėjamuosius posūkio signalus, bet po to ne vienas vairuotojas kažkodėl tai pamiršta. Ne vienas kelyje esame susidūrę su situacija, kai priekyje važiuojantis automobilis važiuoja įsijungęs posūkio signalą, laukiate kada jis persirikiuos ar pasuks, tačiau kaip važiavo taip ir važiuoja tiesiai. Arba atvirkščiai pasuka į kairę ar į dešinę be jokių įspėjamųjų signalų. Šis įprotis klaidina kitus eismo dalyvius, jis gali sukelti ir eismo įvykį.
Vairavimo instruktorius A.Pakėnas sako, kad vairuotojai kartais skirtingai supranta kelių taisyklėse parašytą apibrėžimą, kada posūkio signalas turi būti įjungtas: „Yra pasakyta, kad posūkio signalas jungiamas prieš manevrą. O kas yra manevras? Nuo ko prasideda manevras? Tai juk manevras ir prasideda nuo posūkio signalo įjungimo. Antrame sakinyje yra pasakyta, kad reikia nesuklaidinti kito vairuotojo“.
Pasak instruktoriaus, ypač vyresnės kartos vairuotojai yra linkę posūkio signalą įjungti paskutinę sekundę, nors tai gali suklaidinti už jų važiuojančio automobilio vairuotoją.
Vairavimas viena ranka
Bet kuris saugaus eismo specialistas pasakys, kad vairą privaloma laikyti abiem rankomis. Deja, įprotis vairuoti laikant vieną ranką ant vairo, o kitą – ant pavarų svirties – dar labai gajus. A.Pakėnas juokiasi, kad taip elgiasi netgi vairuojantys automobilius su automatine pavarų dėže.
Kuo pavojingas šis įprotis eismo saugumui? „Vairą laikant viena ranka, ji paprastai būna vairo viršuje, jeigu palyginus su laikrodžiu, kur rodyklė rodytų 11 ar 12 valandą. Vairuotojas paprastai būna šiek tiek pasisukęs į dešinę, todėl blogiau mato kairę pusę. Ir dar blogiau, kad taip vairuodamas žmogus būna nepasiruošęs staiga pasukti vairą į bet kurią pusę, jeigu netikėtai kelyje atsirastų kliūtis: išbėgtų gyvūnas ar žmogus. Jis tikrai nepasuks vairo labai greitai, o kol perkelsite dešinę ranką nuo pavarų svirties ant vairo, bus prarastos brangios sekundės“, – tvirtina vairavimo instruktorius.
Jo teigimu, taip praradus vieną sekundę, 50 km/val. greičiu važiuojantis automobilis nuvažiuoja 14 metrų, o jie gali būti lemtingi.
Kalbėjimas mobiliuoju telefonu be laisvų rankų įrangos
„Užtenka tik akimirkos nukreipti dėmesį nuo savo pagrindinio darbo – vairavimo ir tai kas vyksta kelyje – ir nelaimės gali neišvengti“, – sako Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.
Jo teigimu, tokie eismo įvykiai, kai atsitrenkiama į priekyje važiuojančią transporto priemonę, darant posūkį, nepastebima einančio pėsčiojo, neretai yra susiję su nenugalimu noru iš karto atsiliepti į mobiliojo skambutį, perskaityti gautą žinutę išmaniajame telefone.
Nemaža dalis, apie trečdalis, visų eismo įvykių įvyksta dėl vairuotojų veiksmų, nesusijusių su vairavimu, nepakankamo dėmesingumo ir atidumo kelyje.
Lietuvos kelių policijos duomenimis, per pastaruosius trejus metus policijos pareigūnai išaiškino draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, nuo 18,3 tūkst. iki 20 tūkst. pažeidimų. Dalis šių vairuotojų prarado teisę vairuoti.
Administracinė atsakomybė už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą numatyta Administracinių nusižengimų kodekse (417 str. 3 d.). Bauda siekia nuo 60 iki 90 eurų.
Tačiau, gal ne kiekvienas žino, kad už šį nusižengimą gali būti skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių.
Neprisegtas saugos diržas
Lietuvos kelių policijos duomenimis, per metus vis dar fiksuojama 17-18 tūkst. pažeidimų, kai vairuotojai ar keleiviai važiuoja neprisisegę saugos diržų. Iš šio skaičiaus 2,5 tūkst. nustatyta saugos diržų neprisisegusių keleivių.
Saugos diržai yra pigiausias ir efektyviausias būdas eismo nelaimės metu išvengti rimtų sužalojimų. Nuo žūties išgelbėja 40–60 proc. vairuotojų, o keleivių net iki 75 proc.
„Įvykus susidūrimui, smūgiui, tai ir vairuotojas, ir keleiviai gali trenktis vieni į kitus. Dažniausiai nukenčia gyvybiškai svarbiausios kūno dalys, pavyzdžiui, galva. Jos sužalojimas neretai būna ir mirties priežastis. Neretai diržų neprisisegę eismo dalyviai išlekia per langą, neprisegti specialiose saugos kėdutėse per automobilio langus išskrenda vaikai, vairuotojai trenkiasi į vairą, į prietaisų skydelius. Tai tikrai pavojinga“, – teigia policijos atstovas.
Pasak jo, dalis keleivių vis dar neturi įpročio prisisegti diržo. Ir dažniausiai saugos diržus ignoruoja automobilio gale sėdintys keleiviai.
„Priekyje sėdintys keleiviai dažniausiai užsisega, nes tą padaro vairuotojas, tai jau virto įpročiu. O gale sėdintys gal nepagalvoja, kad baudą susimokėti teks patiems diržo neprisisegusiems keleiviams“, – sako policijos atstovas.
Jo teigimu, už šį pažeidimą keleiviams, kaip ir vairuotojui gresia bauda nuo 30 iki 50 eurų. Pakartotinai padarytas toks pažeidimas užtraukia baudą nuo 60 iki 90 eurų, taip pat gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 2 mėnesių.
Kaip atsikratyti blogų vairavimo įpročių?
Patartina atsikratyti žalingų įpročių, kol jie netapo eismo įvykio priežastimis, nors tą padaryti nebus labai lengva. „Pakeisti seną į kraują įaugusį įprotį užtrunka žymiai ilgiau negu suformuoti naują“, – sako psichologė Valija Šap.
Todėl ir patariama jauniems vairuotojams, kol jie mokosi, kol vairavimo instruktoriai prižiūri, išmokti ir laikytis tik tų įpročių, kurie padeda vairuoti saugiai ir jų laikytis.
Kalbant apie saugos diržus, pasak psichologės, vos tik jaunas vairuotojas įgyja teisę vairuoti savarankiškai, gauna vairuotojo pažymėjimą, žymiai greičiau ir lengviau suformuoja naujas įprotis prisisegti, nes vairuotojas dar neturi netinkamo įpročio važinėti neprisisegus saugos diržų.
Norint atsikratyti blogo įpročio, labai svarbu yra žinoti, kad tam prireiks laiko, įprotis, įgūdis nesusiformuos per 3 dienas ar per savaitę, todėl būtina save kontroliuoti. Reikia stebėti, kaip sekasi įgyvendinti tai, ką esi užsibrėžęs.
„Jeigu aš sau išsikeliu tikslą, kad pavyzdžiui, privalau visada užsisegti saugos diržą, ir žinau, kad tai būtina dėl mano saugumo, o ne todėl, jog policija gali nubausti“, – tvirtina psichologė V.Šap.
