Atskleidė, kas šiemet laukia Vilniaus – kilpinis eismas buvo tik pradžia

Kaip atrodys judėjimas Vilniuje 2030 metais? Kokiais konkrečiais veiksmais sostinėje planuojama sukurti sklandų ir darnų judumą? Kokius pokyčius pamatysime dar šiemet? „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ apie visa tai papasakojo Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vadovė Modesta Gusarovienė.

Kaip atrodys judėjimas Vilniuje 2030 metais?<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip atrodys judėjimas Vilniuje 2030 metais?<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip atrodys judėjimas Vilniuje 2030 metais?<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip atrodys judėjimas Vilniuje 2030 metais?<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip atrodys judėjimas Vilniuje 2030 metais?<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip atrodys judėjimas Vilniuje 2030 metais?<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip atrodys judėjimas Vilniuje 2030 metais?<br>V.Skaraičio nuotr.
Kaip atrodys judėjimas Vilniuje 2030 metais?<br>V.Skaraičio nuotr.
Kaip atrodys judėjimas Vilniuje 2030 metais?<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip atrodys judėjimas Vilniuje 2030 metais?<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip atrodys judėjimas Vilniuje 2030 metais?<br>V.Skaraičio nuotr.
Kaip atrodys judėjimas Vilniuje 2030 metais?<br>V.Skaraičio nuotr.
Kaip atrodys judėjimas Vilniuje 2030 metais?<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip atrodys judėjimas Vilniuje 2030 metais?<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip atrodys judėjimas Vilniuje 2030 metais?<br>V.Skaraičio nuotr.
Kaip atrodys judėjimas Vilniuje 2030 metais?<br>V.Skaraičio nuotr.
Kaip atrodys judėjimas Vilniuje 2030 metais?<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kaip atrodys judėjimas Vilniuje 2030 metais?<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kaip atrodys judėjimas Vilniuje 2030 metais?<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kaip atrodys judėjimas Vilniuje 2030 metais?<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kaip atrodys judėjimas Vilniuje 2030 metais?<br>V.Skaraičio nuotr.
Kaip atrodys judėjimas Vilniuje 2030 metais?<br>V.Skaraičio nuotr.
Kaip atrodys judėjimas Vilniuje 2030 metais?<br>V.Skaraičio nuotr.
Kaip atrodys judėjimas Vilniuje 2030 metais?<br>V.Skaraičio nuotr.
Kaip atrodys judėjimas Vilniuje 2030 metais?<br>M.Patašiaus nuotr.
Kaip atrodys judėjimas Vilniuje 2030 metais?<br>M.Patašiaus nuotr.
Kaip atrodys judėjimas Vilniuje 2030 metais?<br>V.Skaraičio nuotr.
Kaip atrodys judėjimas Vilniuje 2030 metais?<br>V.Skaraičio nuotr.
Kaip atrodys judėjimas Vilniuje 2030 metais?<br>V.Skaraičio nuotr.
Kaip atrodys judėjimas Vilniuje 2030 metais?<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (15)

Lrytas.lt

May 7, 2021, 5:02 PM

– Esate išsikėlę misiją: Vilnius – sklandžiai judančių žmonių miestas. Kaip paaiškintumėte šią misiją bei kokius prioritetus esate nusistatę?

– Atrodo, kad toks paprastas dalykas išsikelti misiją, tačiau kiekvienas žodis turėjo būti pamatuotas bei daug reiškiantis. Sklandžiai judėti – tai ne nukeliauti nuo taško A iki B. Mes suprantame, kad judėjimas yra pats apsisprendimas, informacijos gavimas laiku, sklandus atsiskaitymas perkant viešojo transporto bilietus. 

Mes norėjome pasakyti, kad judančių žmonių mieste nėra svarbu, kuo ir kokiu būdu tu judi. Svarbiausia, kad ta kelionė būtų visiems prieinama, aiški ir kelianti teigiamas emocijas.

– Kokiame Vilniuje gyvensime ir kaip atrodys judėjimas po devynerių metų?

– Mūsų pagrindiniai tikslai yra labai aiškūs ir jie jau užfiksuoti darnaus judumo plane, kurį patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės taryba prieš porą metų. Norime, kad mieste būtų subalansuotas kelionių tipų modelis: daugėtų kelionių dviračiais, viešuoju transportu, pėsčiomis, o automobilis būtų ta dalis, kurios būtų mažiau. Be kita ko, turėtų mažėti oro tarša ir spūstys.

– Ar esate apskaičiavę, kiek po miestą žmonių turėtų keliauti automobiliais, viešuoju transportu, pėsčiomis, kad tas judėjimas būtų darnus?

– Viešuoju transportu turėtų keliauti apie 30 proc. žmonių, dviračiu – 8 proc., automobiliu ir pėsčiomis – po 30 proc. Dabar šie skaičiai kai kur yra didesni, o kai kur mažesni. Norime 2030 m. pasiekti nustatytus tikslus. Visas nustatytas veiksmų planas, siekiami rodikliai orientuojasi į pagrindinio tikslo siekimą.

– Didžiausias iššūkis šiuo metu yra automobiliai – jais keliauja 49 proc. žmonių. Kokiais būdais bandysite juos sumažinti?

– Tų būdų yra visa puokštė. Darnaus judumo plane yra virš 150 įvairių priemonių, kaip galime pasiekti šiuos tikslus, tačiau jos nėra baigtinės: jos pildosi arba tampa neaktualios.

Siekiame, kad pasiskirstytų tos kelionės, kurios turi didėjimo perspektyvą: dviračių, viešojo transporto ir kelionės pėsčiomis. Per infrastruktūrą reikėtų skatinti įpročių keitimą, patogumą. Šiuo metu dviračių takams turime aiškius rodiklius ir tikslus – siekiame, kad kiekvienas miesto gyventojas turėtų kilometro spinduliu standartus atitinkantį kokybišką dviračių taką.

Taip pat, jog viešasis transportas būtų ne senesnis nei 10 metų. Šiems dalykams pasiekti yra aiškūs tikslai: A juostų plėtra ir viešojo transporto atnaujinimo strategija. Didelį dėmesį skiriame pėsčiųjų patogiam judėjimui mieste: tvarkome šaligatvius, reguliuojame šviesoforus, kad žmonėms nereikėtų laukti ilgiau nei 30 sekundžių.

– Esu girdėjusi, jog norint, kad žmonės persėstų į viešąjį transportą, reikia padaryti viską, kad būtų nepatogu ir brangu važiuoti automobiliu. Ar tokios strategijos ir laikysitės?

– Tokios specialios strategijos nėra. Strategija yra ta, kad kiekvienas žmogus galėtų pasirinkti jam labiausiai tinkantį keliavimo būdą. Tą pasirinkimą lemia pasiūla, pavyzdžiui, kaip patogiai tuos du kilometrus galima įveikti. Tikrai nesiekiame specialiai pakenkti.

– Žinau, kad buvo užsibrėžtas tikslas, jog būtų galima kiekvieną sostinės rajoną patogiai pasiekti dviračiu. Kaip sekasi įgyvendinti šį planą?

– Aš manau, kad šį planą įgyvendiname nuosekliai. Dabar turime 112 km kokybiškų ir standartus atitinkančių dviračių takų. Siekiame, kad 2024 m. tokių dviračių takų būtų apie 190 km.

– Per dvejus metus svečiai ir vilniečiai matė Vilniuje nemažai pertvarkų. Ko galima tikėtis šiais metais?

– Pagrindiniai mūsų šių metų tikslai: tęsti viešojo transporto atnaujinimo planus, kad turėtume vis atsinaujinantį viešąjį transportą. Taip pat planuojamas multimodalinių aikštelių atidarymas, kad būtų kur saugiai palikti dviratį ir keliauti toliau viešuoju transportu. Dabar numatytos tokios dvi aikštelės Antakalnyje, siekiame, kad jos atsirastų ir gyvenamuosiuose rajonuose.

Be to, tikimės atidaryti papildomas „Statyk ir važiuok“ aikšteles, prie kurių viešasis transportas bus intensyvus ir greitai pasiekiantis miesto centrą. Taip pat svarstome apie dviračių takų plėtrą – norime sujungti atkarpas, kurios nutrūksta magistralinėse vietose.

– Ar mažėja spūstys Vilniuje?

– Lyginant praėjusius metus su šiais, tokių mažų spūsčių neturėjome niekada. Šiuo metu turime apie 20 proc. mažesnį automobilių srautą gatvėse. Aišku, buvo tokių mėnesių, savaičių, kai turėjome apie 50-60 proc. kritimą. Viešojo transporto kritimas yra apie 50 proc. Mažinti spūstis stengiamės siūlydami kitus alternatyvius keliavimo būdus. Per pastaruosius metus gerokai yra išaugęs dviratininkų srautas, net 60 proc.

– Kokie yra įmonės planai duomenų politikoje ir skaitmenizacijoje?

– Stipriname savo komandos duomenų analitiką, skaitmenines transformacijos kompetencijas, kad judėjimas mieste būtų pasiekiamas ir išmanus per skaitmenizavimo, patogumo, veikiančių sistemų transformaciją į svarbiausias vietas – informacijos gavimą, automatinį atsiskaitymą perkant viešojo transporto bilietus.

– Vizijos įgyvendinimui liko devyneri metai. Kur matote didžiausius iššūkius?

– Didžiausias iššūkis yra pandemija, kuri gerokai sumažino viešojo transporto keleivių srautą, todėl dabar per porą metų juos turėsime susigrąžinti. Visa tai reikia skatinti per lanksčią bilietų kainodarą, kokybiškesnį viešąjį transportą. Vienas iš svarbiausių prioritetų yra viešojo transporto greičio didinimas – A juostų diegimas arba pirmenybės suteikimas šviesoforais reguliuojamose sankryžose.

– Jūsų vizijoje aprašyta idėja, kad kaimynai, judantys ta pačia kryptimi, galėtų vienas kitą pavėžėti. Ar turite idėjų visa tai pasiekti?

– Didelė dalis mūsų strategijose ir veiksmų planuose yra minkštoji dalis – edukavimas, kalbėjimasis, švietimas. Turime susidarę programas studentams, moksleiviams, kuriems parodome, kaip mieste galima keliauti įvairiais būdais bei kaip susiplanuoti kelionę.

 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.